Tėvai: ? Klimašauskas ir Pranciška Klimašauskienė (1880–1954).

1942–1947 m. studijavo Vilniaus universitete lituanistiką.

1946–1947 m. A. Jurčiukonienė dirbo Vilniaus III bibliotekos skaityklos vedėja, buvo Kultūros švietimo įstaigų komiteto inspektorė.

1947–1951 m. ji tęsė studijas Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą.

Studijuodama 1949 m. pabaigoje A. Jurčiukonienė pradėjo dirbti Vilniaus universiteto bibliotekoje ir liko šioje darbovietėje iki gyvenimo pabaigos.

1949–1957 m. ji buvo Vilniaus universiteto bibliotekos bibliografė, 1957–1958 m. – šios bibliotekos Bibliografinio biuro vadovė, 1958–1968 m. – Bibliografinio skyriaus vadovė. 1968–1979 m., iki gyvenimo pabaigos, ji buvo Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos vyriausioji bibliografė.

Jos vadovaujamas Mokslinės bibliotekos bibliografinis padalinys bendradarbiavo ir su Knygų rūmais – aprašinėjo 130 užsienio periodinių leidinių ir visas gaunamas užsienio knygas.

1951–1954 m. A. Jurčiukonienė taip pat dėstė Vilniaus bibliotekininkystės technikume bibliotekininkystę, 1954 m. šį paskaitų kursą skaitė Vilniaus universiteto studentams, o 1956–1979 m., iki gyvenimo pabaigos, Vilniaus universitete dėstė informatikos pagrindus.

A. Jurčiukonienė dalyvavo pirmojoje Lietuvos bibliotekininkų konferencijoje (1958 m.) ir skaitė joje pranešimą bibliografijos klausimais. Konferencijoje, skirtoje Vilniaus universiteto bibliotekos 390-mečiui (1960 m.), ji skaitė pranešimą "Universiteto bibliotekos veikla informacinės bibliografijos srityje". Antrojoje bibliotekų darbuotojų mokslinėje konferencijoje (1965 m.) ji skaitė pranešimą "Bibliografinių žinių propaganda aukštųjų mokyklų ir specialiosiose mokslinėse bibliotekose", parengė ir išleido šio pranešimo tezes (1968 m.).

A. Jurčiukonienė parengė ir išleido bibliografijos rodykles: "Vilniaus valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto dėstytojų knygų ir straipsnių bibliografija, 1954–1956" (1958 m.), "Chemija ir cheminiai procesai Tarybų Lietuvos liaudies ūkyje" (su V. Lyrovu, 1960 m.), "Filosofijos bibliografija, 1941–1961" (paskelbta rinkinyje "Filosofija" 1964 m.), "Tarybų Lietuvos aukštosios mokyklos : bibliografija, 1940–1969 m." (1971 m.).

Ji sudarė ir išleido Stanisawo Bonifaco Jundzillo asmeninę bibliografiją (1969 m.), redagavo Antano Stravinsko bibliografiją (1948–1997 m., su Efrosinija Krivaščenko, išleista po mirties 1997 m.), paskelbė straipsnių apie aukštųjų mokyklų bibliotekų bibliografinę veiklą, kraštotyrinę bibliografiją, apie vilnietį bibliografą Adamą Benediktą Jocherį (1791–1860), bibliografinių leidinių recenzijų.

Ji taip pat parengė mokomąjį leidinį "Bibliotekininkystės ir bibliografijos pagrindai aukštųjų mokyklų vakarinių ir neakivaizdinių skyrių studentams (bendroji dalis)" (su Vytautu Bogušiu, 1964 m.), paskelbė straipsnių bibliografijos klausimais specializuotuose leidiniuose lietuvių ir rusų kalbomis (dalis jų išleista po mirties). Ji buvo bibliografinio leidinio "Vilniaus universitetas : bibliografija, 1940–1977" atsakingoji redaktorė (1979 m.).

A. Jurčiukonienei buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusios kultūros-švietimo darbuotojos garbės vardas (1970 m.).

Buvo ištekėjusi, vyras Albinas Jurčiukonis (1915–1980). Sūnus Gediminas Jurčiukonis (1945–2015). 

Mirė 1979 m. liepos (balandžio?) 3 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Saulės kapinėse (25 sektorius, 231 kapas). Kapą ženklina dekoratyvinė akmenų mūro sienelė su pritvirtinta juodo akmens plokšte, kurioje iškaltas įrašas: "Jurčiukoniai / Albinas / 1915–1980 / Apolonija / 1920–1979 / Gediminas / 1945–2015 / Pranciška / Klimašauskienė / 1880–1954".