Gimimo data pagal XX a. vidurio dokumentus – 1924 m. vasario 21 d.

Tėvai: Jonas Klimašauskas (1896–?) iš Čekonių ir Darata Jucytė-Jucienė-Klimašauskienė (1887–1978) iš Terpežerių – valstiečiai žemdirbiai, neturtingi ūkininkai. Augo su broliu ir trim seserimis iš motinos pirmosios santuokos: Zosė Jucytė – mirė jauna, Ona Jucytė-? ir Eleonora Jucytė-Tuskenienė – žemdirbė. Brolis Juozas Klimašauskas (?–1944) – Vietinės rinktinės savanoris, žuvo kovose.

1930–1934 m. baigė Elmiškio (Anykščių r.) pradžios mokyklą, nuo 1934 m. tęsė mokslą Anykščių progimnazijoje, bet netrukus susirgusi turėjo palikti mokyklą. Iki 1946 m. ji dirbo šeimos ūkyje, paskui išvyko į Kuršėnus (Šiaulių r.), 1946–1948 m. gyveno pas seserį Oną ir pradėjo mokytis Kuršėnų vakarinėje vidurinėje mokykloje.

Grįžusi į Anykščius, 1948–1949 m. R. Klimašauskaitė dirbo Anykščių apskrities metrikacijos skyriuje sekretore, 1949–1951 m. buvo Anykščių 1-osios septynmetės mokyklos sekretorė.

1951–1981 m., iki pensijos, R. Klimašauskaitė dirbo Anykščių rajoninėje bibliotekoje, po jos pertvarkymo Anykščių centrinėje bibliotekoje. 1951–1961 m. ji buvo rajoninės bibliotekos vedėja, pasižymėjo geru išmanymu, kaip tvarkyti bibliotekos ūkį ir bendrauti su skaitytojais.

1952 m. ji baigė Anykščių vakarinę vidurinę mokyklą ir dviejų mėnesių bibliotekininkų kursus Vilniuje, taip įgijo minimalių bibliotekininkės žinių. 1954–1960 m. ji neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universitete, įgijo mokslinės bibliotekininkės išsilavinimą.

Jos iniciatyva 1951 m. buvo suburta pirmoji Anykščių bibliotekos taryba. 1955 m. R. Klimašauskaitė persikėlė su Anykščių bibliotekos fondais iš patalpų A. Baranausko aikštėje į taip vadinamą Okuličiūtės dvarelį Paupio gatvėje. Ten ilgam įsikūrusi rajoninė biblioteka nuo 1955 m. tapo metodinio vadovavimo kaimo bibliotekoms centru.

R. Klimašauskaitės iniciatyva apie 1958 m. Anykščių bibliotekoje buvo įdiegtas naujas skaitytojų aptarnavimo būdas: jiems buvo suteikta galimybė patiems prieiti prie lentynų su knygų fondu ir išsirinkti pageidaujamą leidinį. Iki tol lankytojo prašomą knygą galėjo surasti ir pasiūlyti tik bibliotekos darbuotojai. Ji taip pat steigė kilnojamąsias bibliotekėles ir knygų išdavimo punktus, taip skatindama skaitymo įpročius Anykščių krašte.

1961–1974 m. R. Klimašauskaitė dirbo Anykščių rajoninės bibliotekos abonemento vedėja, 1975–1981 m. – šios bibliotekos komplektavimo skyriaus vedėja, kol išėjo į pensiją. Nuo 1982 m. ji dar kiek laiko dirbo Anykščių centrinėje bibliotekoje knygriše.

1974–1984 m. R. Klimašauskaitė taip pat buvo silpstančio regėjimo rašytojos Bronės Buivydaitės asmeninė sekretorė, užrašė jos diktuojamus paskutiniuosius kūrinius, buvo jos artimiausia draugė ir globėja.

R. Klimašauskaitė viena pirmųjų Anykščiuose XX a. viduryje ėmėsi kraštotyrinės veiklos, rinko ir fiksavo išliekamosios vertės kultūrinius faktus dar iki 1962 m., kai buvo įkurtas Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių rajono skyrius, pirmiausia kaupė Anykščių bibliotekos istorijos žinias. Ji parengė kraštotyros darbą "Medžiuolių kaimo istorija" (1995 m.), paliko prisiminimų apie bibliotekų ir kraštotyrinę veiklą Anykščiuose.

R. Klimašauskaitė už gerą darbą buvo apdovanota Knygos bičiulio ženkleliu (1964 m.), medaliu "Už šaunų darbą" (1970 m.), Kultūros žymūno ženklu (1977 m.), Darbo veterano medaliu (1980 m.), taip pat šalies ir Anykščių rajono institucijų garbės raštais.

Buvo netekėjusi. Duktė Livija Klimašauskaitė-Nešukaitienė – tarnautoja.

Mirė 2008 m. lapkričio 10 d. Anykščiuose. Palaidota Anykščių senosiose kapinėse. Kapą ženklina pilko akmens paminklas-stela su iškaltu įrašu: "Darata / Klimašauskienė / 1887–1978 / Rožė / Klimašauskaitė / 1921–2008".