Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Juozapas KOMARAS
2014-11-15

Vardas: Juozapas
Pavardė: KOMARAS
Gimimo data: 1770-00-00
Gimimo vieta: Palėvenės dvaras (Kupiškio r.)

Trumpai:
Dvarininkas, kariškis pulkininkas, valstybės tarnautojas


Senelis Mikalojus Komaras (?–1740) – dvarininkas bajoras (herbas "Komar"), pirmasis Raguvėlės Komarų dinastijos atstovas. Tėvai: Antanas Komaras – dvarininkas bajoras (herbas "Komar"), 1765 m. Volkovysko kardininkas, ir I. Stankevičiūtė-Komarienė – dvarininkė. Brolis Ignotas Komaras – dvarininkas.

Apie 1790–1791 m. J. Komaras buvo Ukmergės karinis ir civilinis komisaras.

J. Komaras 1802 m. kaip palikimą gavo tėvo A. Komaro apie 1801 m. nusipirktą Onuškio dvarą (Rokiškio r.) ir jį valdė, kol perdavė tvarkyti ir plėsti sūnui Teofiliui. 1811 m. jis sudarė ir patvirtino pirmąjį žinomą šio dvaro revizinį sąrašą, kuriame nurodė tuo metu šiam jo dvarui priklausiusius 327 valstiečius. Apie 1830–1840 m. Onuškio dvare jis pastatė naujus rūmus (sudegė Pirmojo pasaulinio karo metais) ir įveisė parką.

Tuo metu, XIX a. pradžioje, J. Komaras buvo Lenkijos kariuomenės pulkininkas ir pasiuntinys į Seimą. Kaip Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto armijos dalinio karininkas, pulkininkas, dalyvavo 1812 m. žygyje į Maskvą. 1812 m. liepos mėnesį kuriant lietuviškuosius karinius dalinius Prancūzijos Didžiosios Armijos sudėtyje, J. Komaras buvo laikomas vienu iš pagrindinių kandidatų užimti 20-ojo lietuviškojo pulko vado pareigas, tačiau po ilgų svarstymų šį pulką organizuoti buvo patikėta kitam Lietuvos didikui Antanui Gelgaudui.

Po 1813 m. pasitraukęs iš kariuomenės, J. Komaras ilgą laiką ėjo Vilniaus administracinio teismo prezidento pareigas.

1830 m. Lenkijoje prasidėjus sukilimui prieš carinės Rusijos okupaciją, J. Komaras aiškiai išreiškė savo patriotinę poziciją ir aktyviai įsitraukė į sukilimo veiksmų sūkurį. 1831 m. jis savo Vašuokėnų dvaro lėšomis išlaikė 26-ąjį lietuvių pulką, kuriam vadovavo kapitonas Nagevičius, siuntė jam kareivius sukilėlius, bet carinės Rusijos valdžios represijų dėl tos pagalbos išvengė ir vėliau dirbo Vilniaus vyriausiojo teismo 2-ojo departamento pirmininku.

J. Komaras daugiausia gyveno savo dvare Raguvėlėje, jį perėmęs iš anksti mirusio bevaikio savo brolio Ignoto. Jo iniciatyva XVIII a. 9 dešimtmetyje – XIX a. 4 dešimtmetyje buvo pastatyti pagrindiniai šio dvaro pastatai – rūmai, oficina, ratinė, svirnai, smuklė. 1822 m. Raguvėlės dvare buvo apsistojęs Rusijos caras Aleksandras I su visa gausia palyda.

XIX a. pradžioje J. Komaras įsigijo Vašuokėnų dvaro Kalčių palivarką, o nuo 1818 m. tapo ir viso Vašuokėnų dvaro savininku. 

1830 m. J. Komaras iš grafų Eustachijaus ir Antano Chropovickių nusipirko Baisogalos dvarą (Radviliškio r.), kuris paskui iki 1940 m. priklausė Komarų giminei ir buvo vienas pavyzdingiausių Lietuvos dvarų. Pats J. Komaras jame retai lankėsi, tik pradėjo veisti parką ir statyti nauju ūkio pastatus, o jo sūnus Vladislovas nuo 1846 m. ten jau nuolat gyveno.

J. Komaras taip pat valdė savo gimtąjį Palėvenės dvarą (Kupiškio r.), kurį gavo po brolio Ignoto mirties, taip pat nusipirktus Čedasų ir Panemunio (Rokiškio r.) dvarus.

Buvo vedęs. žmona Teklė Zyndram-Koscialkovska-Komarienė (?–1855). Sūnūs: Teofilis Komaras (1800–1861) – dvarininkas, Onuškio, Čedasų ir Panemunio dvarų paveldėtojas ir valdytojas, Vladislovas Komaras (1810–1896) – dvarininkas, Baisogalos dvaro paveldėtojas ir valdytojas, Konstantinas Komaras (1813–1880) – dvarininkas, Palėvenės, Viešintų, Vašuokėnų ir Raguvėlės dvarų paveldėtojas ir valdytojas, duktė Elžbieta Komaraitė-Gorskienė-Koscialkovskienė. Kai kuriuose šaltiniuose minimas ir sūnus Julijonas Komaras (?–1878).

Anūkai: Vladislovas Juozapas Marijonas Komaras (1879–1941) – Baisogalos dvaro paveldėtojas ir valdytojas, vienas pažangiausių Lietuvos ūkininkų, tremtinys, miręs tremtyje, Mykolas Komaras (1842–1933) – dvarininkas, Raguvėlės ir Šventupės (Ukmergės r.) dvarų valdytojas, Vladislovas Komaras (1848–1896) – dvarininkas, Onuškio dvaro paveldėtojas.

Mirė 1847 m. Raguvėlėje (Anykščių r.). Palaidotas Raguvėlės dvaro kapinių koplyčioje.

Petro Juknevičiaus parengta Komarų giminės istorijos apžvalga publikuojama "Lietuvos valsčių" serijos monografijoje "Raguva" (2001 m).

Nuo 2008 m. Vytauto Didžiojo Karo muziejuje Kaune saugoma dalis J. Komaro dokumentų archyvo – 70 istorinių dokumentų, liudijančių jo veiklą.