Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jurgis ŽITKEVIČIUS
2018-12-17

Vardas: Jurgis
Pavardė: ŽITKEVIČIUS
Gimimo data: 1892-03-19
Gimimo vieta: Užušilės (Aukštuolių) k. (Krinčino parapija, Biržų r .)

Trumpai:
Kunigas kanauninkas, teologas


Tėvai: Domininkas Žitkevičius ir Elena Vasiliauskaitė-Žitkevičienė – neturtingi valstiečiai žemdirbiai.

Tėvams persikėlus, augo Vilimiškio dvare netoli Palangos.

1905–1909 m. baigė Palangos progimnaziją. 1910–1915 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje. 1914 m. rugsėjo 13 d. buvo įšventintas subdiakonu, rugsėjo 29 d. – diakonu.

1915 m. gegužės 16 d. Vašuokėnuose (Anykščių r.), kur Pirmojo pasaulinio karo pradžioje buvo iškelta seminarija, Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius įšventino J. Žitkevičių kunigu.

1915–1916 m. J. Žitkevičius tarnavo Panevėžio Šv. Stanislovo parapijos vikaru, 1916–1922 m. buvo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaras ir "Pavasario" sąjungos kuopos vadas. Pirmojo pasaulinio karo metais lankydamas ligonius, jis buvo užsikrėtęs šiltine ir vos išgyveno.

1922–1924 m. jis tęsė teologijos studijas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

1924–1934 m. J. Žitkevičius dirbo kapelionu ir tikybos mokytoju Panevėžio mokyklose. 1924–1929 m. jis buvo Panevėžio savivaldybės 6 klasių progimnazijos ir vyrų gimnazijos paralelių klasių rusų kalba kapelionas, 1928–1929 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos ir Panevėžio pavyzdinės pradžios mokyklos tikybos mokytojas, 1929–1934 m. – Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionas ir vicedirektorius, 1931–1932 m. – mergaičių amatų ruošos mokyklos kapelionas ir tikybos mokytojas. 1933 m. vasario 18 d. jis pašventino naujus Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmus.

1926 m. J. Žitkevičius buvo paskirtas "Pavasario" sąjungos Panevėžio rajono dvasios vadu, taip pat iki 1936 m. buvo Kunigų sąjungos misijoms remti direktorius. 1929 m. vasarą jis vyko į jubiliejinę kelionę į Romą (Italija).

Steigiant naują Panevėžio vyskupiją, 1926 m. jis buvo paskirtas sinodiniu egzaminatoriumi, nuo 1939 m. buvo Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninkas. 1927 m. jis buvo paskirtas komisijos nariu rengti dekanatines kunigų konferencijas. Jis paruošė "Bažnyčios istorijos" vadovėlį, kuris buvo labai gerai kitų dvasininkų įvertintas, bet iki 1940 m. nespėtas išleisti ir liko rankraščiuose.

Paskirtas 1934 m. gruodžio 31 d., 1935–1947 m. J. Žitkevičius buvo Rokiškio Šv. Mato bažnyčios klebonas ir laikinasis Rokiškio dekanas. 1935 m. jis tapo Rokiškio tretininkų kongregacijos direktoriumi, 1936 m. dalyvavo pirmajame Panevėžio vyskupijos sinode. 1938 m. pabaigoje, vyskupo deleguotas, jis pašventino naują Juodupės (Rokiškio r.) Vilniaus Aušros Vartų Dievo Motinos bažnyčią, 1940 m. pakrikštijo Žiobiškio (Rokiškio r.) parapijos varpą Šv. Juozapo vardu. 1946 m. jis surinko ir parašė Rokiškio dekanato istoriją.

Nusilpus sveikatai, 1947 m. balandžio 30 d. J. Žitkevičius buvo atleistas iš klebono ir dekano pareigų ir išleistas gydytis, keletą mėnesių gyveno Josvainiuose (Kėdainių r.). Kiek sustiprėjęs, 1947 m. rugpjūčio 21 d. jis buvo paskirtas į Anykščius.

Nuo 1947 m. iki gyvenimo pabaigos J. Žitkevičius gyveno ir tarnavo Anykščiuose. 1947–1969 m. jis buvo Anykščių Šv. Mato parapijos titulinis klebonas, administravo parapiją kartu su vikaru adjutoriumi Vincentu Arlausku. 1969–1978 m., iki gyvenimo pabaigos, liko Anykščių parapijos altarista. 1947–1978 m. jis buvo Anykščių dekanato dekanas. Anykščiuose jis ugdė vikarus: 1947–1948 m. – Joną Butkį, 1949 m. – Romualdą Grucę, 1949–1950 m. – Bronių Antanaitį, 1950–1951 m. – Antaną Vaškelį, 1956–1964 m. – Petrą Baltušką ir kt.

Nuo 1940 m. sausio 31 d. jis buvo Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos Garbės kanauninkas.

Visą gyvenimą J. Žitkevičius pasižymėjo labdaringa veikla. 1933 m. jis parėmė kunigą Alfonsą Lipniūną (1905–1945), kad šis galėtų atstovauti Lietuvos dvasininkijai Eucharistiniame kongrese Dubline (Airija) ir grįžęs iš kelionės po Europą galėtų parašyti knygą.

Amžininkų prisiminimuose liko kaip meno žinovas ir mėgėjas, estetas.

Mirė 1978 m. gruodžio 24 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių Šv. Mato bažnyčios šventoriuje. Ant kapo buvo pastatytas medinis drožinys – stogastulpis su Jėzaus Nazariečio statula, ant jo pritvirtinta drožinėta lentelė su įrašu: "Kan. Jurgis Žitkevičius / Anykščių klebonas ir dekanas / 1892.III.19.–1978.XII.24. / "Kurie kitus moko / teisybės / bus tarsi žvaigždės / danguje". / Šv. Raštas". Po dešimtmečio paminklas buvo pakeistas, nuo XX a. pabaigos kapą ženklina akmeninis kryžius su Vytį primenančiu Šv. Jurgio bareljefu ir šešiomis Ostijomis (autorius – tautodailininkas Algis Ladiga), granitinėje plokštėje yra įrašas "Amžinoji šviesa. Kunigui kanauninkui Jurgiui Žitkevičiui 1892–1978".

Po mirties liko rankraščiuose J. Žitkevičiaus užrašai, pasirašyti J. Domaičio slapyvardžiu, apie Maironį, Palangą, stebuklus, daug pamokslų. Rankraščių likimas nežinomas.