Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jonas PUODŽIŪNAS
2024-02-01

Vardas: Jonas
Pavardė: PUODŽIŪNAS
Gimimo data: 1896-03-12
Gimimo vieta: Paelmio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogas vadovas, savivaldos organizatorius, visuomenininkas


Tėvai: Juozapas Puodžiūnas (1860–1931) ir Barbora Sriubaitė-Puodžiūnienė (apie 1869 – 1919) – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir seserys: Mykolas Puodžiūnas (1894–1902) – mirė vaikystėje, Ona  Puodžiūnaitė (1897 – iki 1900) – mirė vaikystėje, Antanas Puodžiūnas (1898–1900) – mirė vaikystėje, Veronika Puodžiūnaitė-Laučiuvienė (1900 – po 1931), Juozapas Puodžiūnas (1901 – po 1931), Anelė Puodžiūnaitė-Juozaponienė (1904 – po 1931), Ona Puodžiūnaitė (1905–1913) – mirė vaikystėje ir Boleslovas Puodžiūnas (1908–1909) – mirė kūdikystėje, Rozalija Puodžiūnaitė (1912–1915) – mirė vaikystėje.

1896 m. kovo 17 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Juozapas Giedrikas, krikštatėviai buvo Kazimieras Sriubas ir Julijona Sadaunikienė, Jurgio Sadauniko žmona.

1918–1925 ir 1926–1928 m., iki gyvenimo pabaigos, J. Puodžiūnas buvo Anykščių 1-osios lietuvių pradžios mokyklos mokytojas.

1918, 1920 ir 1921 m. vasaromis Marijampolėje ir Panevėžyje jis lankė mokytojų kursus ir įgijo pradžios mokyklų jaunesniojo mokytojo specialybę. 

Paskirtas 1918 m. rugsėjo 15 d. dar vokiečių okupacinės valdžios, J. Puodžiūnas gavo apie 150 mokinių. Neįstengdamas vienas tiek mokyti, jis išprašė skirti antrąją mokytoją – Anelę Kairytę, su kuria pasidalijo ir 1918–1919 m. mokė po du skyrius. Taip mokykla veikė ir revoliucinės valdžios sąlygomis iki 1919 m. vasaros, tik antroje mokslo metų pusėje buvo išskirtas ir trečias komplektas, kurį mokė kartu dirbusi Antanina Usavičiūtė (?–1919).

1919–1920 m. J. Puodžiūnas dirbo kartu su mokytojomis A. Kairyte ir Birute Smilgaite-Vabaliene-Gudaitiene, tikybą dėstant kunigams Jurgiui Kazakevičiui ir Jonui Steponaičiui. Tuo metu Anykščių pradžios mokykloje, veikusioje Juozapo Pavilonio namuose, mokėsi per 200 mokinių, suskirstytų į parengiamąjį ir keturis skyrius. 

1920 m. išvykus A. Kairytei, J. Puodžiūnas dirbo kartu su Teofile Laskauskaite ir B. Smilgaite, vėliau – su ją pakeitusia Salomėja Kisielyte, kartu mokė 188 vaikus. 1920 m. rudenį mokyklą norėjo lankyti per 200 vaikų, bet dėl vietos trūkumo ne visi buvo priimti. Nuo 1920 m. rudens J. Puodžiūnas dirbo su mokytojais T. Laskauskaite ir Kaziu Vaišniu, nuo 1921 m. pavasario jau dirbo valsčiaus patalpose.

Išėjus iš darbo T. Laskauskaitei, 1921–1925 m. J. Puodžiūnas buvo Anykščių pradžios mokyklos vedėjas.

1921–1923 m. kartu su juo pradžios mokykloje dirbo mokytojai K. Vaišnys ir Liuda Karosaitė-Riaubienė. K. Vaišniui išvykus, 1923–1924 m. jį pakeitė K. Strazdas, tą rudenį mokykloje vaikų sumažėjo, nes Anykščiuose prie Šv. Kryžiaus vienuolyno buvo atidaryta ir antroji pradžios mokykla.

1924–1925 m. mokyklą lankė 146 vaikai, veikė 4 skyriai, kartu su J. Puodžiūnu dirbo mokytojai Ona Puodžiūnienė ir Paulius Veteikis. Mokykloje įsitvirtino tradicija rengti vakarėlius su vaidinimais, jų metu uždirbtą pelną mokyklos vadovas skirdavo mokymo priemonėms įsigyti ir knygynėliui turtinti.

1925 m. vasaros pabaigoje švietimo komisijos pirmininko sprendimu visi Anykščių pradžios mokyklos mokytojai be konkrečios priežasties buvo pakeisti. Iš pareigų atleistas J. Puodžiūnas 1925–1926 m. dirbo Saldutiškio (Utenos r.) pradžios mokyklos vedėju.

1926 m. pavasarį pašlijus jo sveikatai, Anykščių valsčiaus tarybai paprašius Švietimo ministerijos grąžinti mokytoją atgal, nuo 1926 m. rugsėjo 1 d. jis buvo grąžintas į Anykščius, paskirtas laikinuoju Anykščių pradžios mokyklos vedėju ir 1926–1927 m. vėl ėjo šias pareigas.

1920–1925 m. ir 1926–1927 m. J. Puodžiūnas buvo ir suaugusiųjų kursų, kurie veikė prie Anykščių 1-osios pradžios mokyklos, vedėjas. Kiekvieną žiemą kelis mėnesius veikusius kursus lankydavo iki 80 jaunuolių, kurie daugiausia mokėsi lietuvių kalbos ir aritmetikos.

1927 m. sunkiai susirgęs, J. Puodžiūnas buvo atleistas iš mokyklos vedėjo pareigų, pusmetį gydėsi.

Jis buvo aktyvus visuomenininkas, Anykščiuose ėjo įvairias visuomenines pareigas.

1919 m. vasarą jis buvo išrinktas pirmosios Anykščių valsčiaus gyventojų atstovų tarybos, pradėjusios Anykščių savivaldos istoriją, nariu. J. Puodžiūnas 1919 m. liepos 7 d. pradėjo pirmąjį šios tarybos posėdį ir jame buvo išrinktas pirmuoju Anykščių valsčiaus tarybos pirmininku. 1919–1920 m. jis buvo ir pirmosios Anykščių valsčiaus valdybos narys. Atsisakęs kandidatuoti į valsčiaus viršaičius, jis pradėjo dirbti pirmuoju Anykščių valsčiaus valdybos sekretoriumi. 1919 m. rugpjūtį jis buvo išrinktas Anykščių valsčiaus atstovu į Utenos apskrities seimelį.

1919 m. pabaigoje J. Puodžiūno, kunigo Jono Steponaičio ir Juozo Jankausko iniciatyva susikūrė Anykščių šaulių 4-asis būrys, priklausęs 2-ajai Utenos šaulių rinktinei. Paskui iki gyvenimo pabaigos J. Puodžiūnas buvo aktyvus šaulys.

Nuo 1923 m. J. Puodžiūnas buvo Anykščių valsčiaus valdybos sudarytos komisijos gatvių pavadinimams parinkti narys (kartu su Antanu Žukausku, Ona Mašiotiene ir Petru Valiukoniu). 1925 m. birželio 30 d. kartu su kitais anykštėnais (taikos teisėju Jonu Maželiu, gydytoju Adomu Laskausku, provizoriumi Antanu Žukausku ir mokytoju Pauliumi Veteikiu) J. Puodžiūnas įsteigė Visuomenės klubą ir buvo aktyvus jo narys.

J. Puodžiūnas parašė pirmąją Anykščių pradžios mokyklos istoriją "Anykščių pradedamosios mokyklos kronika" (paskelbta žurnale "Švietimo darbas" 1927 m. Nr. 4).

Susituokė 1924 m. spalio 14 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Ona Tutkutė-Puodžiūnienė (1900–1988) iš Anykščių viensėdžio – mokytoja. Vaikai: dvyniai Birutė Joana Puodžiūnaitė-Jonaitienė (1924–2020) – gydytoja odontologė ir Jonas Keistutis Puodžiūnas (1924–1927) – mirė vaikystėje, Juozapas Vaidutis Puodžiūnas (1926–1997), Sigutė Barbora Puodžiūnaitė-? (g. 1927 m.) ir Jonas Puodžiūnas (1928–1928) – mirė vaikystėje.

Mirė 1928 m. balandžio 26 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse ties senaisiais centriniais kapinių vartais. Kapą, aptvertą metaline tvorele, ženklina skulptūrinis akmeninis paminklas – stilizuotas apkapoto medžio kamienas su kryžiumi, yra ovali portretinė nuotrauka ir įrašas lentelėje: "A+A / Puodžiūnų / šeima / Jonas / 1896–1928 / Ona / 1900–1988 / Juozas-/ Vaidas / 1926–1997".

Po mirties J. Puodžiūnas buvo pagerbtas Anykščių valsčiaus valdybos sprendimu: jo portretai buvo iškabinti valsčiaus valdybos raštinėje ir Anykščių pradžios mokykloje.