Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Juozapas KAMARAUSKAS
2016-08-12

Vardas: Juozapas
Pavardė: KAMARAUSKAS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Komorowski
Gimimo data: 1874-04-16
Gimimo vieta: Skauradų k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Inžinierius architektas, dailininkas tapytojas akvarelininkas


Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1874 m. balandžio 29 d.

Tėvai: Mykolas Kamarauskas (?–1911) ir Ieva Uršulė Sadauskaitė-Kamarauskienė (1839–1903) – žemdirbiai ūkininkai. Šeimoje gimė septyni vaikai, bet užaugo penki: Boleslovas Kamarauskas (?–1935), Felicija Kamarauskaitė (1860–1941) – verslininkė knygyno savininkė, Teofilė Kamarauskaitė (1868–1944) ir Anelė Kamarauskaitė (1871–1942). Ignotas Kamarauskas (1858–1862) ir Feliksas Kamarauskas (apie 1865 – apie 1870) mirė vaikystėje.

Vaikystėje mokėsi Raguvos (Panevėžio r.) mokykloje, 1890–1892 m. – Troškūnuose (Anykščių r.) pas vikarą Joną Rusteiką. Apie 1884 m. pradėjo savarankiškai mokytis piešti, išliko tuo metu dešimtmečio nupieštas gimtojo Skauradų kaimo vaizdas. 1892–1893 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje pas tapytoją Ivaną Trutnevą, 1893 m. gavo kunigaikščio N. Bezborodkos vardo gimnazijos prie Istorijos ir filologijos instituto Niežine (Černigovo gubernija, Rusija) keturių klasių baigimo pažymėjimą. Už tai, kad tautinių nuotaikų įkvėptas pasirašinėjo savo darbus lietuviškai, jaunas dailininkas buvo suimtas ir kiek laiko kalintas.

Neturėdamas galimybių siekti aukštojo mokslo Lietuvoje, 1893 m. rugpjūčio mėnesį J. Kamarauskas išvyko mokytis į Centrinę barono Aleksandro Štiglico techninio piešimo mokyklą Sankt Peterburge (Rusija). Ten 1893–1897 m. mokydamasis, jis kartu baigė studijas ir Sankt Peterburgo Civilinių inžinierių instituto Architektūros fakultete, įgijo inžinieriaus architekto išsilavinimą. Kaip laisvasis klausytojas jis tobulino įgūdžius Imperatoriškoje Dailės akademijoje.

1892–1900 m. J. Kamarauskas nupiešė didžiųjų Lietuvos miestų panoramas ir rekonstrukcinius perspektyvinius planus, architektūros objektus fiksavo iš natūros. Piešiniuose jis pavaizdavo senąsias Vilniaus bažnyčias, istorines pilis ir jų griuvėsius.

1897–1916 m. J. Kamarauskas tarnavo valstybinėse ir miesto tarnybose. 1897–1910 m. jis buvo Šiaurės-Vakarų krašto geležinkelių statybos vyriausiojo inžinieriaus biuro inžinierius, 1897–1899 m. dirbo Užnemunės geležinkelių statyboje Gardino–Alytaus ruože, 1899–1905 m. – ruožuose Maskva–Vindava ir Peterburgas–Vitebskas, Peterburgas–Carskoje Selo, 1906–1910 m. dalyvavo perstatant Mikalojaus geležinkelio stotį. 1910–1914 m. jis buvo Sankt Peterburgo statybos skyriaus vedėjas.

Mokydamas ir dirbdamas Rusijoje, J. Kamarauskas nuolatos lankėsi Lietuvoje, kur nuo XIX a. pabaigos Vilniuje gyveno jo tėvai ir kiti artimieji, kaskart piešė dokumentinius ar rekonstrukcinius istorinių pastatų vaizdus.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1916 m. J. Kamarauskas buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir 1916–1917 m. tarnavo Pirmajame geležinkelio batalione.

Po 1917 m. Spalio perversmo jis buvo paskirtas Peterburgo miesto ir gubernijos inžinieriumi architektu bei ekstraordinariu statybos viršininku ir ten dirbo 1917–1922 m. Nuo 1918 m. rugsėjo 5 d. iki 1919 m. gegužės 1 d. jis buvo suimtas ir kalinamas, kol pripažintas nekaltu ir išleistas į laisvę.

Dėl teroro grėsmės Rusijoje 1922 m. J. Kamarauskas paliko tarnybą ir persikėlė į Vilnių, kuris tuo metu priklausė Lenkijai. Čia iki pat 1939 m. jis neturėjo nuolatinio darbo. Pragyvenimui jis užsidirbdavo atsitiktiniais darbais: restauravo ir kopijavo religinio turinio paveikslus provincijos bažnyčioms ir dvarams, darė įvairių statybų projektus, piešė plakatus opozicinėms partijoms, buitinio žanro paveikslėlius, ekslibrisus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, braižė kvartalų išklotines, projektavo pašto ženklus, pinigų banknotus, dirbo įvairiose įstaigose.

Lietuvai atgavus Vilnių, 1939–1940 m. J. Kamarauskas dirbo Vilniaus vyriausiojo inžinieriaus ir architekto valdyboje, 1940–1945 m. buvo Vilniaus Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros skyriaus inžinierius architektas.

Jis pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje. J. Kamarauskas piešė Lietuvos ir užsienio miestų vaizdus, dokumentavo pastatus, atliko vaizdines istorinių paminklų rekonstrukcijas, braižė ir piešė įspūdingus Vilniaus, Kauno, Trakų miestų planus. Dailininko darbai pasižymi tikslumu, dėmesingai atliktomis detalėmis, objektai pavaizduoti iš kelių pusių, perteikiama architektūrinė sąranga, medžiagiškumas.

1944–1945 m. J. Kamarauskas nubraižė ir nupiešė 40 labiausiai per karą nukentėjusių Vilniaus senamiesčio gatvių išklotinių. Kiekvieną pastatą dailininkas nusipiešdavo iš natūros ir tuomet, pagal subraižytas posesijas, atitinkamu masteliu perkeldavo į gatvių išklotines. Šis jo darbas dabar vertinamas kaip vienas reikšmingiausių.

J. Kamarauskas sukūrė daugiau kaip 4 tūkst. tapybos ir grafikos darbų. Apie 400 iš jų saugomi Lietuvos dailės muziejuje, yra jų ir kituose šalies muziejuose bei privačiuose rinkiniuose. Kūrinių žanras svyruoja tarp neoromantinio istorinio peizažo iki tikslios dokumentikos.

Nuo 1940 m. J. Kamarausko kūriniai buvo eksponuojami grupinėse parodose. Pirmoji personalinė jo kūrybos paroda surengta Vilniaus miesto Vykdomajame komitete 1941 m. Daugiau parodų iki dailininko mirties nebuvo surengta.

Mirė 1946 m. spalio 9 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Lietuvos dailės muziejaus archyve saugomas J. Kamarausko dokumentinio paveldo fondas – 34 bylos 1832–1945 m. dokumentų: dienoraštis, asmens dokumentai, laiškai, rankraščiai ir mašinraščiai, fotonuotraukos.

Išleistas vardinis suvenyrinis vokas, skirtas J. Kamarauskui (autorius – Antanas Rimantas Šakalys, 2004 m.). Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jam skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius – Antanas Rimantas Šakalys, 2009 m.).

Lietuvos dailės muziejus ir Regionų kultūrinių iniciatyvų centras išleido kūrinių katalogą-albumą "Juozapas Kamarauskas. Dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje" (sudarytoja Rima Rutkauskienė, 2016 m.). Leidinyje įvardinti ir pristatyti 538 menininko kūriniai.

Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinėje galerijoje surengta retrospektyvinė J. Kamarausko viso gyvenimo kūrybos paroda (1994–1995 m.), Paveikslų galerijoje – paroda "Senojo Vilniaus vizijos Juozapo Kamarausko akvarelėse" (2015 m.). 2015 m. lapkritį Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta J. Kamarausko studija-ekspozicija.