Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Dominykas Felicijonas MALECKIS
2013-01-06

Vardas: Dominykas Felicijonas
Pavardė: MALECKIS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Vilkovičius
Gimimo data: 1841-00-00
Gimimo vieta: Skočiūnų dvaras (Ukmergės r.)

Trumpai:
Dvarininkas, kariškis, laisvės gynėjas


Senelis Dominykas Maleckis – Spitrėnų (Utenos r.) dvarininkas. Tėvai: Romualdas Kalikstas Dominykas Maleckis (1813–1877) – dvarininkas, Ukmergės apskrities žemės teisėjas, ir Virginija Vaišvilaitė-Maleckienė (?–1849). Buvo trečias vaikas gausioje šeimoje, broliai ir seserys: Marija Maleckytė (1839–?), Kasparas Feliksas Maleckis-Gasperovičius (1840–1917) – kariškis, inžinierius, 1863 m. sukilėlis ir Ukmergės sukilėlių karo viršininkas, Felicija Maleckytė (1843–?), Juozapas Antanas Maleckis (1845–?) – 1863 m. sukilėlis, tremtinys, Jadvyga Maleckytė (1846–?).

Motinai mirus, o tėvui 1850 m. vėl vedus, augo prie įmotės Paulinos Narkevičiūtės-Maleckienės (1821–?) iš Kurklių, turėjo dar aštuonis brolius ir seseris: Justinas Maleckis (1851–?), dvynės Paulina Ona (1852–?) Maleckytė – vienuolė, švietimo organizatorė, ir Virginija Maleckytė (1852–?), Stanislava Maleckytė (1854–?), Brigita Maleckytė (1855–?), Elena Maleckytė (1857–?), Jonas Romualdas Maleckis (1858–1932) – ekonomistas finansininkas ir Stanislovas Maleckis (1864–?).

Tėvams persikėlus, nuo 1856 m. augo Sidariškių dvare (Ignalinos r.). Mokėsi Pavlovsko kadetų korpuse, 1859–1863 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) artilerijos akademijoje karybą. Studijų metais privačiai mokė vaikus chemijos.

1863 m. kovo 27 d., turėdamas podporučiko karinį laipsnį, išėjo atostogų ir grįžo į Lietuvą, gyveno Sidariškių dvare.

Brolio Kasparo Maleckio patariamas, 1863 m. balandžio pradžioje D. F. Maleckis subūrė Utenos apylinkių sukilėlius ir su jais balandžio 11 d. nuvyko į vyriausiojo Lietuvos sukilėlių vado Zigmanto Sierakausko (1826–1863) sukilėlių stovyklą Truskavos (Kėdainių r.) miškuose. Balandžio 19 d. kartu su kitais sukilėliais jis davė priesaiką tarnauti Tėvynei ir siekti jos laisvės. Balandžio 22 d. prie Raguvos (Panevėžio r.) jis pirmą kartą dalyvavo kautynėse su Rusijos kariuomenės daliniu, sukilėliai mūšį laimėjo.

Balandžio pabaigoje apie 2,5 tūkst. sukilėlių susibūrus ir apsistojus Teresboro stovyklavietėje Ramuldavos girioje, Z. Sierakausko suburta kariuomenė buvo suskirstyta į devynis batalionus maždaug po 300 žmonių. D. F. Maleckis kaip karininkas buvo paskirtas 7-ojo liaudies bataliono vadu, turėjo slapyvardį Vilkovičius. Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje kartu su kitais karininkais jis treniravo sukilusius valstiečius, ginkluotus dalgiais, ruošė juos kovai su kariuomene.

Gegužės 3 d. pagrindinėje sukilėlių grupuotėje, kurią vedė pats Z. Sierakauskas, D. F. Maleckis iš Teresboro pro Svėdasus patraukė Biržų link. Gegužės 7–9 d. jis su savo daliniu dalyvavo lemtingame sukilėlių susirėmime su Ganeckio vadovaujamais Rusijos kariuomenės daliniais, kovėsi Z. Sierakausko grupuotės centre. Sukilėliams pralaimėjus, su savo bataliono likučiais pasitraukė.

1863 m. vasarą ir rudenį D. F. Maleckis dalyvavo dar keliose svarbiose kautynėse Aukštaitijoje su carinės Rusijos kariuomene. Vieną po kito suėmus sukilimo vadus ir pakrikus sukilėlių armijai, rudenį jo vadovaujamas sukilėlių būrys buvo apsistojęs Troškūnų miškuose. 1863 m. rugpjūčio 21 d. (pagal naująjį kalendorių – rugsėjo 3 d.) jo būrio sukilėlis Jonas Labanauskas pateko į nelaisvę ir po trijų dienų buvo pakartas Troškūnuose. Po to D. F. Maleckio būrys sunaikino Puponių (Kupiškio r.) ir Troškūnų valsčių dokumentus, perėmė visus Troškūnų valsčiaus pinigus ir pakorė Troškūnų tūkstantininką, kenkusį sukilėliams.

1863 m. rugsėjo 10 (22) d. D. F. Maleckio vadovaujami sukilėliai kovėsi prie Traupio su Rusijos kariuomenės kapitono Djakonovo vadovaujamu kariniu daliniu – 100 pėstininkų ir 40 kazokų, kurie užtiko sukilėlius jų stovykloje. Tuo metu prie Traupio žuvo 9 sukilėliai ir dar vienas buvo sužeistas.

Rugsėjo 15 (27) d. D. F. Maleckio būrys vėl kovėsi su tuo pačiu Djakonovo daliniu, kuris užpuolė sukilėlius prie Levaniškių. Sukilėliai šį mūšį pralaimėjo ir buvo išvyti už Lėno (Ukmergės r.). Šiose kautynėse žuvo 7 sukilėliai, dar du buvo paimti į nelaisvę. 

Spalio 26 d. (lapkričio 7 d.) D. F. Maleckio vadovaujamas būrys paskutinį kartą kovėsi prie Troškūnų su Rusijos kariuomenės kapitono Levašovo vadovaujamu daliniu – pėstininkų kuopa ir puse eskadrono ulonų. Žuvo keli sukilėliai, vienas buvo paimtas į nelaisvę.

Po šio pralaimėjimo sukilėlių dalinio vadas ir dar 4 sukilėliai, tarp jų D. F. Maleckio brolis Juozapas Maleckis, Alukėnuose buvo išduoti ir 1863 m. lapkričio 21 d. (gruodžio 2 d.) suimti. Už šią išdavystę Alukėnų kaimo valstiečiui Bernatoniui carinė valdžia skyrė sidabro medalį "Už narsumą" ir 50 rublių premiją.

Mirė 1863 m. gruodžio 9 (21) d. Ukmergėje – buvo pakartas be teismo.