Tėvai: Povilas Pranckevičius (1891–1964) ir Anelė Ramanauskaitė-Pranckevičienė (1896–1974) – neturtingi valstiečiai žemdirbiai. Augo septynių vaikų šeimoje, buvo jauniausias vaikas. Seserys Veronika ir Elena, broliai Petras, Pranas, Aloyzas ir Juozas. Teta (tėvo sesuo) Zuzana Pranckevičiūtė-Dapkevičienė (1893–1970) – daraktorė, švietėja.

Po Antrojo pasaulinio karo šeimai persikėlus, augo Elmiškio kaime (Anykščių r.). 1950–1954 m. mokėsi Vajėšių (Anykščių r.) pradinėje mokykloje, 1954–1957 m. – Peliuškų (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje. 1957–1964 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Mokykloje pradėjo rašyti eilėraščius.

1964–1968 m. studijavo Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos išsilavinimą. Studijuodama rašė eiles, jos buvo spausdinamos studentų laikraštyje.

1968–1978 m. O. Baliukienė gyveno Anykščių rajone ir dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. 1968–1969 m. ji buvo Latavėnų aštuonmetės mokyklos mokytoja, 1969–1971 m. – Kurklių vidurinės mokyklos mokytoja ir šios mokyklos vyriausioji pionierių vadovė, 1971–1979 m. dirbo mokytoja Anykščių 2-ojoje vidurinėje mokykloje, 1971–1978 m. buvo šios mokyklos vyriausioji pionierių vadovė. Dirbdama ji toliau rašė eilėraščius, kūrė scenarijus mokinių renginiams.

1979–2005 m. O. Baliukienė gyveno Vilniuje, 1978–2000 m. dirbo Šeškinės vidurinėje mokykloje vyresniųjų klasių lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kol išėjo į pensiją.

Nuo 2005 m. ji gyveno Mačionių kaime (Anykščių r.) bei Vilniuje.

Nuo 2008 m. O. Baliukienė rašė internetinį dienoraštį (http://ona-eiles.blogspot.com), kuriame publikuodavo naujausias savo eiles. Ji pati fotografuodavo ir iliustruodavo savo kūrybą, dalyvaudavo literatūriniuose renginiuose Anykščių rajone ir skaitydavo savo eilėraščius.

O. Baliukienė yra parašiusi ir paskelbusi daugiau kaip 9 tūkst. eiliuotų kūrinių.

Laisvalaikiu mėgo eiliuoti, dainuoti, piešti, naršyti internete.

Susituokė apie 1971 m., vyras Juozas Baliuka (1944–1989). Liko našlė. Sūnūs: Adomas Baliuka (g. 1971 m.), Juozas Baliuka (g. 1972 m.) ir Pranas Baliuka (g. 1976 m.) – emigrantas Australijoje.

Mirė 2024 m. sausio 26 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Karveliškių kapinėse šeimos kape (20 sektorius, 1 eilė, 6 kapavietė) šalia anksčiau mirusio vyro. Kapą ženklina pilko akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "Juozas Baliuka / 1944–1989".