Tėvai: Juozapas Stankevičius ir Marcelė Gambravičiūtė-Stankevičienė – smulkūs dvarininkai, sulenkėję bajorai.

Jaunystėje buvo išauklėta lenkiška dvasia.

Po vedybų 1858–1911 m. E. Okuličienė gyveno vyro dvare Latavėnuose (Anykščių r.) ir tvarkė ūkį, tik keliskart iš ten buvo trumpam išvykusi.

1904 m. panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, jau senatvėje ji išmoko lietuviškai skaityti ir rašyti, užsidegė lietuvybės dvasia ir tapo aktyvia visuomenininke bei švietėja.

E. Okuličienė įsteigė knygynėlį, ėmė veltui dalinti knygeles, organizavo lietuviškų mokyklų steigimą Troškūnų apylinkių kaimuose. Ji savo lėšomis šelpė mokinius, norėjusius siekti mokslo.

Kelis kartu išvykusi į Rusiją, ji rūpinosi ten gyvenusių lietuvių švietimu ir lavinimu.

Senatvėje E. Okuličienė ėmėsi labdaringos veiklos. 1911 m. jos iniciatyva Troškūnuose buvo įsteigta pavargėlių prieglauda, kurioje prieglobstį rado elgetos ir benamiai.

1911–1917 m. E. Okuličienė, palikusi šeimyną Latavėnų dvare, ir pati gyveno toje prieglaudoje, padėdama ten tvarkytis. Net ir Pirmojo pasaulinio karo metais, kai 1915 m. per Troškūnus praslinko karo frontas, ji atsisakė trauktis į saugesnę vietą ir visą laiką globojo ligonius bei nusenusius elgetas.

Prieš mirtį pareiškė savo valią būti laidojama be iškilmių kaip ir kiti neturtėliai.

Ištekėjo 1858 m. rugpjūčio 10 d. Subačiaus (Kupiškio r.) bažnyčioje, vyras Mykolas Kleopas Okuličius (1832–1897) – dvarininkas. Vaikai: Antanina Okuličiūtė-Civinskienė (1859 – iki 1894), Juozapas Okuličius (1860–1867) mirė vaikystėje, Gasparas Zacharas Okuličius (1861 – iki 1881), Povilas Okuličius (1863 – po 1917), Mykolas Okuličius (1866–1896), Kazimieras Okuličius (1969–1921) – inžinierius kelininkas, Karolina Elena Okuličiūtė-Civinskienė (1871–1943), Ona Okuličiūtė-Trzebinska (1872–1907) – gydytoja akušerė ginekologė, mokslininko botaniko Jozefo Trzebinskio (1867–1941) žmona, Jadvyga Teofilė Okuličiūtė  (1880–1880) mirė kūdikystėje. Anūkas (dukters Antaninos sūnus) Vytautas Civinskas (1883–1910) – veterinarijos gydytojas, švietėjas.

Mirė 1917 m. lapkričio 22 d. Troškūnuose (Anykščių r.). Palaidota Troškūnų kapinėse Okuličių šeimos kape, ją laidojo kunigas Matas Nakas. Kapą ženklina akmeninis paminklas su metaliniu ažūriniu kryžiumi, ant paminklo iškaltas įrašas: "Nenuilstančiai darbuotojai labdarybės ir liaudies švietimo dirvoje".