Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Milda Sofija SLIŽYTĖ
2024-02-09

Vardas: Milda Sofija
Pavardė: SLIŽYTĖ
Gimimo data: 1928-07-09
Gimimo vieta: Kaunas

Trumpai:
Sportininkė tenisininkė, sporto pedagogė, sporto organizatorė teniso trenerė


Tėvai: Jonas Sližys (1896–1981) – kariškis pulkininkas, teisininkas, ir Sofija Juzumaitė-Sližienė (1898–1989). Brolis Vytautas Jonas Sližys (1929–2006) – inžinierius.

Augo ir 1935–1944 m. mokėsi Kaune. Nuo 1938 m. pradėjo sportuoti – žaisti lauko tenisą, dalyvavo jaunių varžybose.

Tėvams 1941 m. persikėlus gyventi į Navinos kaimą (Anykščių r.), 1944–1946 m. mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje, Anykščių gimnazijoje, baigė ją 3-ojoje laidoje. Mokykliniais metais Anykščiuose M. Sližytė savarankiškai treniravosi prie mokyklos įrengtoje lauko teniso aikštelėje.

1946–1950 m. ji studijavo Kauno kūno kultūros institute, įgijo kūno kultūros dėstytojos ir trenerės išsilavinimą. Studijuodama M. Sližytė aktyviai sportavo – žaidė lauko tenisą. Lietuvos rinktinės sudėtyje ji tapo Pabaltijo respublikų teniso varžybų nugalėtoja (1947 m.). Lietuvos teniso rinktinėje ji žaidė daugiau nei du dešimtmečius – 1946–1968 m.

1950–1983 m. M. Sližytė dirbo Kauno J. Jablonskio vidurinėje mokykloje fizinio lavinimo mokytoja bei Kauno miesto sporto mokyklos lauko teniso trenere, buvo Kauno medicinos instituto teniso trenerė.

1950–1968 m. ji toliau sportavo ir daugiau nei dešimtmetį buvo pajėgiausia Lietuvos tenisininkė, 29 kartus tapo Lietuvos teniso čempione. M. Sližytė aštuonis kartus buvo Lietuvos lauko teniso čempione vienetų varžybose (1951, 1952, 1953, 1955, 1956, 1958, 1962 ir 1963 m.), taip pat 12 kartų buvo moterų dvejeto (su Tamara Vabaliene, 1952 m.; su Erika Leviniene, 1955–1962 m.; su O. Rimkūnaite, 1963 ir 1964 m.) ir 10 kartų mišraus dvejeto (su Jonu Anilioniu, 1949, 1950, 1953, 1954, 1955 m.; su A. Puidoku, 1956 m.; su Stasiu Baliūnu, 1957 m., su Ramojum Kazimieru Liubartu, 1960, 1962, 1964 m.) Lietuvos čempionė. Ji tris kartus pelnė absoliučios Lietuvos teniso čempionės titulą (1955, 1956 ir 1962 m.).

M. Sližytė tris kartus tapo komandinių Lietuvos teniso varžybų čempione: su Kauno srities komanda (1950 m.), su Kauno komanda (1956 m.) ir su Kauno medicinos instituto komanda (1960 m.).

SSRS čempionate Taline (Estija, 1954 m.) mišrių dvejetų varžybose ji užėmė 4-ąją vietą (su daugkartiniu Lietuvos lauko teniso čempionu Jonu Anilioniu), užėmė 1-ąją vietą tarp moterų Pabaltijo ir Baltarusijos spartakiados lauko teniso varžybose (1954 m.), tapo Baltarusijos, Moldavijos ir Lietuvos lauko teniso komandinių varžybų 1-osios vietos laimėtoja (1954 m.).

M. Sližytė Lietuvos teniso rinktinėje dalyvavo SSRS lauko teniso pirmenybėse (1956 m.). Stipriausių Baltarusijos, Moldavijos ir Lietuvos lauko tenisininkų tradicinėse varžybose ji užėmė 2-ąją vietą mišrių dvejetų grupėje (1958 m.), SSRS Tautų spartakiadoje užėmė 3-ąją vietą vienetų ir 2-ąją vietą mišrių dvejetų grupėse (1959 m.). Ji tapo atvirojo Kirgizijos čempionato nugalėtoja (1962 m.), SSRS profsąjungų pirmenybėse Tbilisyje (Gruzija) mišrių dvejetų varžybose užėmė 2-ąją vietą (1962 m.).

Dirbdama lauko teniso trenere, ji išugdė daug gabių lauko teniso žaidėjų: Birutę Sližytę, V. Bernatonytę, Z. Merkevičiūtę, A. Banelį, A. Baicevičių, gydytoją Leoną Šterną ir kitus.

M. Sližytei buvo suteiktas Lietuvos SSR sporto meistrės vardas (1960 m.), ji buvo "Žalgirio" sporto draugijos garbės narė (nuo 1969 m.). Už ilgametę sportinę veiklą ji buvo apdovanota Lietuvos SSR Švietimo ministerijos bei Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos garbės raštais (1970 m.). Jos biografija skelbiama Lietuvos sporto enciklopedijoje.

M. Sližytės sudarytas asmeninių dokumentų rinkinys saugomas Lietuvos sporto muziejuje Kaune.

Mirė 2021 m. lapkričio 27 d. Kaune. Palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse-panteone (4PAN kvartalas, 7 eilė, 8 kapavietė) šeimos kape prie motinos ir brolio. Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens keturių stačiakampių stelų kompozicija su iškaltais įrašais.