Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas PLIUPELIS
2023-03-07

Vardas: Antanas
Pavardė: PLIUPELIS
Gimimo data: 1888-10-30
Gimimo vieta: Pliupų k. (Utenos r.)

Trumpai:
Pedagogas pradinių klasių mokytojas, švietėjas


Tėvai: ? Pliupelis ir ? Pliupelienė (?–1899) – žemdirbiai valstiečiai. Buvo šeimos pirmagimis, augo su broliais ir seserimis. Motinai anksti mirus ir tėvui vėl vedus, augo su tėvu ir pamote.

Vaikystėje apie 1893–1896 m. augo pas senelius, kur dėdė jį išmokė skaityti ir rašyti. 1896–1903 m. vėl augo su tėvais, vasaromis ganė gyvulius, o žiemą lankė Utenos pradžios mokyklą, kur baigė dvi klases. Nuo mažens buvo ruošiamas į kunigus, tačiau, kai nebuvo priimtas mokytis į Vilniaus lenkų gimnaziją, į kunigystę nepasuko. 1903–1907 m. jis vėl gyveno pas senelius, baigė Užpalių (Utenos r.) pradžios mokyklą, dirbo pas ūkininkus.

Ieškodamas galimybės pragyventi ir lavintis, 1907 m. A. Pliupelis išvyko į Sankt Peterburgą (Rusija), ten gyvendamas ir dėdės finansiškai paremiamas privačiai mokėsi ir kartu dirbo statybose darbininku. Dėdei 1908 m. mirus, jis neteko papildomos paramos, todėl baigė sąskaitybos kursus, gavo raštininko-sąskaitininko tarnybą dirbtuvėje ir tik taip galėjo savarankiškai pragyventi.

Bendraudamas su Sankt Peterburge dirbančiais jaunais lietuviais darbininkais, A. Pliupelis apie 1911 m. pradėjo juos šviesti, be jokio atlygio mokydamas pirmiausia skaityti ir rašyti lietuviškai. Jis ir pats lavinosi, 1911 m. bandė laikyti egzaminus apskrities mokslo skyriuje mokytojo teisėms gauti, bet dėl silpnoko rusų kalbos mokėjimo jų neišlaikė. 1915 m. 11-ojoje Sankt Peterburgo gimnazijoje jis išlaikė ketvirtosios klasės kurso egzaminus su teise stoti į karo mokyklą, bet šio sumanymo atsisakė.

Dirbdamas sąskaitininku ir toliau savarankiškai mokydamasis, 1917 m. A. Pliupelis Sankt Peterburgo apskrities mokslo skyriuje išlaikė egzaminus ir gavo liaudies mokytojo teises.

1918 m. A. Pliupelis grįžo į Lietuvą ir laikinai įsikūrė pas žmonos seserį Apoloniją Pakštienę Butėnų kaime (Anykščių r.). Mokinių tėvams prašant ir Svėdasų klebonui Boleslovui Baronui paremiant, jis gavo teisę atkurti iki Pirmojo pasaulinio karo veikusią Butėnų pradžios mokyklą, surinko ir 1918–1919 m. Felikso Žemaičio namuose mokė pirmuosius 89 mokinius, pats savo lėšomis aprūpindamas juos mokymo priemonėmis. 1919 m. buvo patvirtintas jo išsilavinimas ir suteiktas pradžios mokyklos mokytojo cenzas.

1918–1921 m. dirbdamas mokytoju Butėnuose, A. Pliupelis prie mokyklos organizavo suaugusiųjų švietimo kursus, kuriuose lavindavo mažaraščius arba baigusius rusiškas mokyklas. Jis skaitydavo paskaitas Butėnų žemdirbiams mokslo populiarinimo temomis. Butėnuose jis įsteigė jaunimo patriotinės organizacijos "Jaunoji Lietuva" skyrių. Dirbdamas mokytoju, jis ir pats toliau lavinosi – 1920–1921 m. baigė pedagogo Antano Vokietaičio organizuotus kursus, išlaikė lietuvių kalbos, pedagogikos ir didaktikos egzaminus.

1921–1929 m. A. Pliupelis dirbo Kunigiškių (Anykščių r.) pradžios mokyklos vedėju, palaikė ryšius su kanauninku Juozu Tumu-Vaižgantu ir organizavo jo paramą mokyklai. Jis rūpinosi apylinkių žmonių švietimu, rengė paskaitas mokykloje švietimo, kultūros ir kaimo ūkio tobulinimo klausimais. 1923–1925 m. jis baigė Žemės ūkio kursus Dotnuvoje (Kėdainių r.), kur įgijo žinių, kaip organizuoti "Jaunųjų ūkininkų" ratelių veiklą mokyklose, 1926–1927 m. ten pat lankė papildomus kursus. Kunigiškiuose jis įsteigė Žemės ūkio draugiją ir atidarė pieninę.

1929 m. atleistas iš Kunigiškių mokyklos vedėjo pareigų, A. Pliupelis mėgino įsidarbinti mokytoju Butėnuose, kur gyveno su šeima, bet negavęs mokytojo vietos 1929–1930 m. dirbo Pauriškių (Anykščių r.) pradžios mokyklos mokytoju, 1930–1931 m. buvo Butėnų pradžios mokyklos mokytojas, kol 1931 m. liepos 1 d. atleistas iš mokyklos kaip neturintis pedagogo cenzo. 1930 m. Viekšniuose (Mažeikių r.) jis baigė lietuvių kalbos tobulinimosi kursus. Jis artimai bendravo su kaimo gyventojų šeimomis, aiškino joms vaikų mokymosi reikšmę, rūpinosi mokymo ir vaizdinėmis priemonėmis: rinko akmeninius kirvukus, verpstes, sudarė mineralų kolekciją.

1931–1933 m. A. Pliupelis laikinai ėjo Gegeliškio (Rokiškio r.) pradžios mokyklos vedėjo pareigas, paskui, neturėdamas tinkamo išsilavinimo ir teisės dirbti valstybinėje mokykloje, kiek laiko buvo laisvai samdomas mokytojas Bobriškio kaime (Rokiškio r.), Sartų ežero pusiasalyje, kur mokė rusų sentikių šeimų vaikus.

Nepriklausomoje Lietuvoje jis buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, 1935 m. buvo išrinktas Kriaunų (Rokiškio r.) šaulių būrio kontrolės komisijos nariu.

Grįžęs į Butėnus, iki 1947 m. jis dirbo Butėnų ir Pauriškių pradinėse mokyklose mokytoju.

Dėl sovietinių pareigūnų persekiojimo ir vengdamas galimos tremties, palikęs šeimą, 1947 m. jis persikėlė į Subačių (Kupiškio r.), kiek laiko dirbo rusų kalbos mokytoju Subačiaus mokykloje, paskui 1950–1951 m. – Surdegio (Anykščių r.) septynmetėje mokykloje.

Senatvę A. Pliupelis praleido Panevėžyje.

Jis kaupė asmeninę biblioteką, sekė spaudą, mėgo maudytis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Susituokė 1916 m. Sankt Peterburge, žmona Cecilija Vanagaitė-Pliupelienė (1890–?) iš Kapčiuškių. Po Antrojo pasaulinio karo išsiskyrė. Vaikai: Eduardas Pliupelis-Pilis (1918–1978) – inžinierius statybininkas, emigrantas JAV, 1949–1957 m. politinis kalinys Magadane, Genovaitė Pliupelytė-Vanagienė (1919–2012) – gydytoja odontologė, Elvyra Pliupelytė (1921–2016) – mokslininkė agrochemikė, laisvės gynėja, 1950–1955 m. politinė kalinė Magadane, Leonas Pliupelis (1924–1997) – inžinierius mechanikas, Vitalija Pliupelytė-Tamulevičienė (g. 1930 m.) – pedagogė pradinių klasių mokytoja, kultūros organizatorė, ir Aldona Janina Pliupelytė-Murmienė (g. 1933 m.) – pedagogė lietuvių kalbos mokytoja, kraštotyrininkė.

Senatvėje vėl vedė, žmona Liudvika Pliupelienė (1920–1987).

Mirė 1986 m. gruodį Panevėžyje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse. Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens paminklas-stela su iškaltais įrašais: "Povilas Bartulis 1914–1967 / Pliupeliai / Antanas 1896–1986 / Liudvika 1920–1987" ir "Oskaras / Valiullinas / 1988.04.04–2014.09.06".

Svėdasų bibliotekos kraštotyros fonde saugomas biografinis informacijos rinkinys apie mokytoją A. Pliupelį. A. Pliupelio gyvenimas ir veikla pristatyta biografijų ir prisiminimų knygoje "Butėnų kaimo šviesuoliai" (2012 m.) ir Raimondo Guobio monografijoje "Butėnai : gimtojo kaimo istorija" (2020 m.).