Tėvai: Jonas, Rapolo sūnus, Bausys ir Antanina Vidugirytė-Bausienė – valstiečiai žemdirbiai. Broliai ir sesuo: Paulina Bausytė-Juospaitienė (apie 1889 – po 1955) – žemdirbė, 1948–1955 m. tremtinė Buriatijoje, Jonas Bausys (1891–1963) – žemdirbys, 1948–1959 m. tremtinys Buriatijoje, Juozas Bausys (1897–1920) – kariškis, žuvęs Lietuvos Nepriklausomybės kovose, ir Karolis Bausys (1900–1919) – Lietuvos kariuomenės savanoris, miręs karo tarnyboje. Pusbroliai (tėvo brolio Jurgio sūnūs): Aleksas Bausys (1895–1979) – laisvės gynėjas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Vyties Kryžiaus ordininkas, žemdirbys, Adolfas Bausys (1903–1945) – kunigas.

1904 m. sausio 25 d. Traupio bažnyčioje jį pakrikštijo altarista vikaras Stanislovas Jacevičius, krikštatėviai buvo Kazimieras Bausys ir Salomėja Bausytė.

Baigė Panevėžio vyrų gimnaziją.

1928–1929 m. J. Bausys dirbo pradžios mokyklos mokytoju Žiežmariuose (Kaišiadorių r.).

1929 m. lapkričio 6 d. jis buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir paskirtas į 5-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko 6-ąją kuopą. Netrukus jis buvo pasiųstas į Karo mokyklą Kaune ir ją baigė 1930 m. lapkričio 30 d. 5-ojoje aspirantų laidoje. Gavęs atsargos leitenanto karinį laipsnį, jis buvo paleistas į inžinerijos karininkų atsargą.

1931–1936 m. jis baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją Dotnuvoje (Kėdainių r.), įgijo agronomo išsilavinimą.

1936 m. J. Bausys organizavo Radviliškio bandymų stotį ir 1936–1944 m. joje dirbo, tirdamas pelkių kultūrinimą.

1944–1956 m. jis dirbo Lietuvos žemės ūkio ministerijoje. 1956–1963 m. jis buvo žurnalo "Socialistinis žemės ūkis" (nuo 1963 m. – "Žemės ūkis") redaktoriaus pavaduotojas.

J. Bausys parašė straipsnių žemės ūkio organizavimo ir žemdirbystės klausimais, išleido brošiūrų žemės ūkio specialistams.

J. Bausio išleisti metodiniai leidiniai:

1947 m. – Tinkamiausias lauko kultūrų sėjos laikas".

1948 m. – "Javų sėklinių pasėlių agrotechnika" (su M. Overka).

1952 m. – "Dirvožemis ir jo derlingumas".

1955 m. – "Kukurūzams – gerą priežiūrą!".

1956 m. – "Lauko augalų agrotechnika" , "Už gausų daugiamečių žolių derlių : Kapsuko raj. "Šešupės" kolūkio patyrimas" (rusų kalba), "Rudenį suarkime dirvas lysvėmis".

1957 m. – "Dirvų paruošimas žiemkenčiams".

1959 m. –  "Agronomo žinynas" (leidinio sudarytojas).

Buvo vedęs, žmona Kotryna Bausienė (1910–1992).

Mirė 1963 m. gegužės 17 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Naujųjų Rasų kapinėse (11 sektorius). Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltu įrašu: "Katryna Bausienė / 1910–1992 / Agronomas / Julius Bausys / 1904–1963".

J. Bausio kariškoji veikla pristatoma informacinio leidinio "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" 2-ajame tome (2002 m.).