1834–1839 m. mokėsi Kražių (Kelmės r.) gimnazijoje. 1844 m. baigė Minsko (Baltarusija) dvasinę seminariją, studijuodamas patarnaudavo Vilniaus bažnyčiose.

1846 m. S. Gutauskas buvo įšventintas diakonu, apie 1846–1847 m. – kunigu.

1847–1849 m. jis tarnavo vikaru Kaidanovo srities (Baltarusija) parapijoje. 1849–1856 m. jis buvo Bobruisko (Gardino sritis, Baltarusija) bažnyčios klebonas, 1856 m. – ir dekanas, Rusijos Dūmos deputatas nuo dvasininkijos.

1856 m. Žemaičių ir Minsko vyskupijoms susitarus, S. Gutauskas buvo perkeltas į Žemaičių vyskupiją ir 1856–1858 m. tarnavo Vaitkuškio dvaro (dabar – Pašilė, Ukmergės r.) Šv. Barboros bažnyčios kuratu, Ukmergės parapijos kunigu filialistu.

1858–1865 m. jis buvo Skiemonių (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčios administratorius, Alantos parapijos kunigas filialistas.

Atvykęs 1865 m. vasarą, 1865–1877 m. jis tarnavo Anykščių Šv. Mato parapijos administratoriumi. Anykščiuose jis ugdė vikarus: 1865–1868 m. – Antaną Jagminą, 1868–1872 m. – Julijoną Račkauską, 1868–1874 m. – Leoną Klenauskį, 1872–1873 m. – Adomą Tiškevičių, 1873–1877 m. – Pranciškų Ubartą.

Perkeltas 1877 m. pavasarį, 1877–1882 m. S. Gutauskas buvo Veprių (Ukmergės r.) Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės parapijos klebonas ir Upninkų (Jonavos r.) Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios kunigas filialistas. Jo iniciatyva buvo išplėsta tikinčiųjų per šventes jau nebesutalpinusi Veprių bažnyčia, įrengti nauji vargonai ir atnaujinti altoriai, pastatyta naujų parapijos ūkio pastatų.

Apie 1882–1892 m. S. Gutauskas buvo Šateikių (Plungės r.) Šv. evangelisto Morkaus parapijos klebonas.

Jis buvo apdovanotas kryžiumi 1853–1856 m. Krymo karui atminti.

Mirė 1892 m. vasario 26 d. Šateikiuose (Plungės r.). Palaidotas Šateikių bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina lietas geležinis kryžius su jo postamente išlietu įrašu: "S. P. / Czionaj ilsa / Kunigas Symonas / Gutowskis / mires 1892 m. / Vasario 26 d. / Wieszpatis buk / milaszirdingas / ant jo duszes."