Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Julius ANUSAVIČIUS
2013-07-14

Vardas: Julius
Pavardė: ANUSAVIČIUS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Hanusowicz
Gimimo data: 1825-04-12
Gimimo vieta: Smilgių k. (Plungės r.)

Trumpai:
Poetas, laisvės gynėjas, tremtinys


Gimimo data pagal naująjį kalendorių – 1825 m. balandžio 24 d.

Tėvas Nemezijus Anusavičius – smulkusis bajoras. Augo trijų vaikų šeimoje su dviem vyresniais broliais. Broliai: Nemezijus Anusavičius – ūkininkas, ūkio paveldėtojas, ir Ignotas Anusavičius – žemdirbys ūkininkas.

Augo Daniūnų dvarelyje (Biržų r.), kur šeima įsigijo ūkį.

Iki 1840 m. mokėsi Troškūnuose (Anykščių r.) veikusioje Panevėžio bajorų gimnazijoje, o 1840 m. ją perkėlus į Panevėžį, ten 1845 m. baigė apskrities bajorų gimnaziją.

Nuo 1845 m. J. Anusavičius kiek laiko gyveno pas dėdę matininką Cezarį Anusavičių Žemaitijoje, kur mokėsi žemės matavimo darbų bei kalbų ir literatūros pažinimo. Įgudęs kaip matininkas dirbo Pabiržės krašte, matuodamas žemės sklypus.

J. Anusavičius buvo laisvės gynėjas, 1863 metų sukilimo dalyvis. 1863 m. balandį jis įstojo į Eliziejaus Liutkevičiaus dalinį ir buvo paskirtas vieno iš jo būrių vadu, vėliau tapo savarankiško padalinio vadu.

1864 m. jis buvo sugautas ir nuteistas 6 metams katorgos, ištremtas į Sibirą (Rusija). Jis atliko paskirtą bausmę Nerčinsko kasyklose Užbaikalėje, paskui buvo perkeltas į tremtinių kategoriją, gyveno pietinėje Baikalo ežero pakrantėje, vėliau Užkaukazėje, mokėsi prancūzų kalbos. Pasinaudojęs amnestijomis, apie 1880 m. J. Anusavičius persikėlė į Rygą (Latvija), paskui į Skaistkalnę (Latvija).

J. Anusavičius nuo 1850 m. iki senatvės rašė eiles, išliko keturi jo rankraščių pluoštai – apie 20 tūkst. poezijos eilučių, daugiausia parašytų lietuvių kalba. Nemažai jo eilių sukurta tremtyje, o grįžus arčiau gimtinės, buvo parengtas jų švarraštis, pasižymintis eilėdaros bei kalbos formų vientisumu ir liudijantis, kad jaunystės kūryba senatvėje buvo jo paties suredaguota. Dalis jo kūrybos rankraščiuose buvo pasirašyta Senio slapyvardžiu.

Pirmieji jo tekstai, pasirašyti kriptonimais Jul. An., Julijus An. bei slapyvardžiu Nežinomasis, buvo išspausdinti 1900 m. "Tėvynės sarge", kai jo leidėjui Juozui Tumui-Vaižgantui juos perdavė autoriaus artimieji.

Jo poezijai būdingi tautosakos elementai, juose gausu elegiškų intonacijų ir skundų, ryškūs priešinimosi tautinei ir religinei carizmo priespaudai motyvai. Eiliuotame pasakojime "Pavasaris 1863 metų" vaizduojami sukilėlių mūšiai, žavimasi jų drąsa ir pasiaukojimu. Kituose kūriniuose apie ginkluotą kovą bei tremtinių gyvenimą ("Kas gi išgydys širdį sudraskytą", "Senis, jaunu buvęs", "Ubagas") gausu autobiografinių fragmentų, minimi istoriniai asmenys. Sukilimo tema J. Anusavičius parašė ir pirmuosius lietuvių literatūroje eiliuotos dramos bandymus.

Jo silabinė eilėdara ir dažniausiai vienuolikos skiemenų eilutė poezijoje vertinama kaip monotoniška, eiliavimams dažniausiai stinga kompozicinio vieningumo, lyrinio ir epinio prado, detalės ir kūrinio visumos dermės.

J. Anusavičius vertė į lietuvių kalbą Adomo Mickevičiaus, Wladislawo Syrokomlės, Henriko Sienkewicziaus kūrybą.

Senatvę nuo 1900 m. jis praleido Daniūnuose (Biržų r.) pas sūnėną, domėjosi lietuviška spauda.

Mirė 1907 m. vasario 13 (26) d. Daniūnų k. (Biržų r.). Palaidotas Daumėnų (Biržų r.) kapinėse.