Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Eliziejus LIUTKEVIČIUS
2014-02-14

Vardas: Eliziejus
Pavardė: LIUTKEVIČIUS
Gimimo data: 1825-06-30
Gimimo vieta: Lapiškių dvaras (Biržų r.)

Trumpai:
Dailininkas tapytojas, fotografas, laisvės gynėjas


Brolis Hilaras Feliksas Liutkevičius – dvarininkas bajoras, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys Simbirsko gubernijoje (Rusija). Giminaitė (brolio Hilaro anūkė) Juzefa Povickaitė-Okuličienė (1875–1935) – dvarininkė, švietėja ir visuomenininkė.

Mokėsi Troškūnuose (Anykščių r.) Panevėžio bajorų gimnazijoje, o 1840 m. ją perkėlus į Panevėžį, ten tęsė mokslą ir 1845 m. baigė Panevėžio apskrities bajorų gimnaziją. 1845–1853 m. studijavo Sankt Peterburgo (Rusija) dailės akademijoje, įgijo dailininko tapytojo išsilavinimą. Studijuodamas jis susidomėjo nauja meno sritimi fotografija, manoma, kad buvo pirmosios Vilniaus fotoateljė kūrėjo Aleksandro Strauso mokinys. 1848 m. Vakarų Europoje kilus revoliucinei kovai, jis buvo susiruošęs ten vykti ir prie jos prisidėti, bet artimiesiems tuomet jį pavyko perkalbėti.

1853–1863 m. E. Liutkevičius gyveno Panevėžyje ir buvo fotografijos pradininkas Aukštaitijoje. Įkūręs pirmąją ir ilgą laiką vienintelę fotografijos ateljė Panevėžyje, jis fotografavo žymesnius asmenis.

E. Liutkevičius taip pat tapė paveikslus, dekoravo Klovainių (Pakruojo r.), Rozalimo (Pakruojo r.) ir kitas bažnyčias.

1863 m., Lietuvoje jau sklandant sukilimo nuotaikoms, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai E. Liutkevičius nutapė paveikslą "Jėzaus krikštas". Manoma, kad tai buvo paskutinis jo kūrinys.

1863 m. E. Liutkevičius dalyvavo valstiečių sukilime. Jis kartu su panevėžiečiu mokytoju N. Lipskiu pavasarį surinko apie 500 miestelėnų ir valstiečių vyrų, ginkluotų titnaginiais medžiokliniais šautuvais, dalgiais bei šakėmis, ir pasitraukė į Žaliąją girią. Jis pats jodinėjo po kaimus, kviesdamas vyrus į kovą. Vėliau Karsakiškio miškuose jo vadovaujamas sukilėlių dalinys prisijungė prie Zigmo Sierakausko sukilėlių kariuomenės rinktinės.
 
1863 m. balandžio 26 d. E. Liutkevičiaus sukilėlių dalinys susikovė su carinės Rusijos kariuomenės majoro Chitrovo daliniu ir privertė jį pasitraukti. Po šių kautynių Lietuvos sukilėlių vadas Zigmas Sierakauskas E. Liutkevičių paskyrė sukilėlių karinių pajėgų organizatoriumi. E. Liutkevičius perdavė Z. Sierakausko junginiui 300 savo ginkluotų vyrų ir 2500 rublių, o pats su kitais sukilėliais liko Žaliojoje girioje. Jis ketino susijungti su Z. Sierakausko rinktine prie Biržų, bet sukilėliams nepavyko ten prasiveržti pro carinės kariuomenės apsupimą.

1863 m. vasarą E. Liutkevičius tapo vieno iš sukilimo vadų Antano Mackevičiaus pavaduotoju. Jo vadovaujamas būrys, apie 90 sukilėlių, glaudęsis Žaliojoje girioje, ir toliau atkakliai kovojo, nors sukilimas Lietuvoje jau buvo žiauriai malšinamas. 

E. Liutkevičius buvo demokratiškų pažiūrų, reikalavo valstiečiams žemės, smerkė dvarininkų savanaudiškumą. Dėl tokios pozicijos jis sukėlė dvarininkų nepasitenkinimą, buvo skundžiamas ir sukilimo vadams kaip skaldantis sukilėlių jėgas.

Įskųstas už atlygį, 1863 m. spalio 30 d. (lapkričio 11 d.) gausiam carinės Rusijos armijos papulkininkio Karpovo kariniam daliniui apsupus Žaliosios girios Kutgirio mišką, netoli Antašavos (Kupiškio r.) jis pateko į apsiaustį, kurios metu žuvo 56 sukilėliai, kiti buvo suimti.

Mirė 1863 m. spalio 30 d. prie Daršiškių kaimo (Kupiškio r.) – per susirėmimą su kariuomene buvo sunkiai sužeistas ir neišgyveno. Kūnas buvo užkastas Panevėžio Smėlynės aikštėje, kapą sutrypė kazokų arkliai.

1993 m. aukščiausioje Žaliosios girios kalvoje, prie Stumbriškio (Panevėžio r.), atidengtas stogastulpis Eliziejui Liutkevičiui ir jo vyrams atminti (autorius – tautodailininkas Jonas Matulis). E. Liutkevičiaus sukilėlių kautynių ir žūties vieta Kutgirio miške pažymėta memorialiniu ženklu.