Tėvai – valstiečiai žemdirbiai.

1914 m., vengdamas mobilizacijos į carinės Rusijos kariuomenę Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, E. Šiaučiūnas išvyko į JAV. 1916–1922 m. jis priklausė Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijai.

Po 1922 m. jis grįžo į gimtinę, įsikūrė Dvarelių kaime (Anykščių r.), kur tapo vienu iš laisvamanybės propaguotojų. 1924–1927 m. E. Šiaučiūnas buvo Anykščių ir Kavarsko "Kultūros" būrelių narys, padėjo steigti Kavarske skaityklą ir knygyną. Iki 1940 m. jis kiek laiko ėjo Kavarsko valsčiaus pirmininko pareigas.

Pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu 1940–1941 m. jis dirbo Dvarelių apylinkės tarybos pirmininku, nuo 1940 m. spalio buvo kandidatas į komunistus. 1941 m. gegužės 1 d. sovietinio mitingo metu Kavarsko miestelio centrinėje aikštėje jis pasakė propagandinę kalbą, dėl kurios atkreipė į save bręstančio sukilimo organizatorių dėmesį.

Buvo vedęs, žmona Veronika Raudonikytė-Šiaučiūnienė (1899–1971) – laisvės gynėjo Jono Raudonikio-Patašono (1902–1946) sesuo. Sūnus Edvardas Šiaučiūnas (?–?) – tarnautojas.

Mirė 1941 m. birželio 23 d. Dvareliuose (Anykščių r.) – buvo suimtas Birželio sukilimo metu dėl užimamų pareigų ir pakeliui į areštinę nužudytas. Palaikų palaidojimo vieta nenustatyta.

Kavarsko kapinėse šeimos kape yra simbolinė E. Šiaučiūno atminimo vieta, jo pavardė yra bendrame šeimos paminkle.