Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Bronius KAZLAUSKAS
2020-07-26

Vardas: Bronius
Pavardė: KAZLAUSKAS
Gimimo data: 1923-11-08
Gimimo vieta: Vaitkūnų k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Architektas, visuomenininkas


Tėvai: Kazys Kazlauskas ir Ona Čečytė-Kazlauskienė – žemdirbiai ūkininkai. Buvo vyriausias vaikas šeimoje. Brolis Gvidas Kazlauskas (g. 1934 m.) – inžinierius.

Mokėsi Vaitkūnų, Kunigiškių ir Svėdasų (Anykščių r.) pradžios mokyklose, 1944 m. baigė Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnaziją. Mokykliniais metais domėjosi daile, daug piešė.

1944 m. pavasarį jis įstojo savanoriu į P. Plechavičiaus buriamą Vietinę rinktinę, bet, vokiečių administracijai ją išformavus, grįžo į gimtinę. Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais B. Kazlauskas dalyvavo pasipriešinimo okupantams judėjime, rėmė partizanus, keletą metų slapstėsi namuose nuo mobilizacijos į kariuomenę.
                                            
1949–1954 m. jis studijavo Vilniaus dailės instituto Architektūros fakultete, įgijo architekto išsilavinimą.

Baigęs studijas, B. Kazlauskas iš pradžių dirbo Lietkoopsąjungos projektavimo institute projektuotoju, vėliau ilgą laiką dirbo Lietuvos komunalinio ūkio projektavimo institute, buvo Visuomeninių pastatų projektavimo skyriaus viršininkas.

Jis parengė modernaus Trakų restorano projektą (XX a. 6-asis deš.).

Architekto B. Kazlausko darbai visuomet atspindėjo Aukštaitijos krašto liaudies tradicijas ir rėmėsi ūkišku racionalumu.

B. Kazlauskas dalyvavo Lietuvos architektų sąjungos veikloje, rašė straipsnius spaudoje architektūros bei aktualiais visuomeninio gyvenimo klausimais.
                                            
Išėjęs į pensiją, B. Kazlauskas iš Vilniaus grįžo į gimtąjį Svėdasų kraštą ir ūkininkavo išlikusioje tėviškės sodyboje Vaitkūnų kaime. Jis parengė ir privačių gyvenamųjų namų projektų.

Jis aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, įkūrė tėviškėnų draugiją, pats projektavo ir organizavo paminklo Lietuvos partizanams, žuvusiems 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų miške, – koplyčios-varpinės – statybą Kunigiškių kaimo kapinėse (1991 m.), buvo paminklo Laisvei Anykščiuose statybos komiteto narys.

B. Kazlauskas taip pat rūpinosi rašytojo ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtųjų Maleišių išsaugojimu ir tvarkymu, 1989 m. suprojektavo akmenų ir metalo tvorą bei 120 liepų alėją Tumų sodybvietėje, pats prižiūrėjo jų įrengimą. Jis surinko daug istorinės medžiagos apie apylinkės partizanus ir žymius kraštiečius.

Jam buvo suteiktas ginkluoto pasipriešinimo okupacijai dalyvio (rezistento) statusas. Už nuopelnus kuriant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą B. Kazlauskas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.).

Už buvusio vienuolyno pastatų prie Vilnelės rekonstrukcijos ir pritaikymo Vilniaus dailės institutui projektą jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Jam buvo paskirta I laipsnio valstybinė pensija. 2003 m., minint Svėdasų miestelio 500 metų sukaktį, už aktyvią visuomeninę veiklą B. Kazlauskas buvo apdovanotas Anykščių mero Dariaus Gudelio padėka.

Buvo vedęs, žmona Julija Kazlauskienė. Užaugino du sūnus.

Mirė 2004 m. kovo 31 d. Vaitkūnuose. Palaidotas Svėdasų kapinėse šeimos kape šalia tėvų.