Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Pranas ŠULGA
2018-06-27

Vardas: Pranas
Pavardė: ŠULGA
Gimimo data: 1893-10-04
Gimimo vieta: Dečionių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Pedagogas, Lietuvos kariuomenės savanoris, visuomenininkas


Tėvai: Chrizostomas Šulga ir Ona Čiukšytė-Šulgienė. Broliai ir seserys: Matas Šulga (apie 1880 – 1926), Klemensas Šulga (1882–1978) – savivaldos organizatorius, kolekcininkas, Uršulė Šulgaitė-Stančikienė (1885–1962), Kamilė Šulgaitė (apie 1890 – 1989).

1915 m. baigė Veiverių (Kauno r.) mokytojų seminariją, įgijo pradžios mokyklos mokytojo specialybę.

1918–1919 m. P. Šulga buvo Kavarsko (Anykščių r.) valsčiaus revoliucinio komiteto sekretorius. Jis platino prosovietinius atsišaukimus, būrė pogrindininkus.

1919 m. balandžio 19 d. P. Šulga įstojo savanoriu į kuriamą Lietuvos kariuomenę ir iki 1920 m. kovo 21 d. tarnavo 4-ajame Lietuvos Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke, buvo vyresnysis puskarininkis.

Demobilizuotas 1920 m. jis trumpai, nuo rugsėjo 16 d. iki lapkričio 1 d., dirbo Širvintų vidurinėje mokykloje mokytoju, paskui apsigyveno Žiežmariuose (Kaišiadorių r.) ir 1920–1922 m. ten dirbo mokytoju. Pasak kai kurių šaltinių, 1921–1922 m. jis buvo pirmasis kuriamos pradžios mokyklos mokytojas Dabužiuose (Anykščių r.), tačiau dokumentinių žinių apie tai nėra.

Sukūręs šeimą, P. Šulga persikėlė ir apsigyveno žmonos vienkiemyje Janydžiuose šalia Anykščių, kur liko iki gyvenimo pabaigos.

Paskirtas 1922 m. liepos 1 d., 1922–1929 m. P. Šulga buvo Anykščių vidurinės mokyklos mokytojas, mokė vaikus algebros, geometrijos, dailyraščio, muzikos. 1925 m. iš mokytojų ir mokinių jis subūrė 7 žmonių styginių instrumentų orkestrėlį ir jam vadovavo, taip pat suorganizavo mokinių chorą. Jis įkūrė "Kultūros" būrelį, kuris įsigijo pirmąjį Anykščiuose radijo imtuvą.

P. Šulga buvo laisvamaniškų pažiūrų, gerai sutarė su bendraminčiu mokytoju Vincu Petroniu. Kai šis 1925 m. buvo iš Anykščių iškeltas į Vilkiją, P. Šulga savo pažiūrų atvirai nebereiškė.

1928 m. spalį jis išlaikė egzaminus ir gavo pradžios mokyklos mokytojo cenzą.

Dėl mokytojų tarpusavio nesutarimų 1929 m. jis kartu su keliais kitais pedagogais turėjo palikti mokyklą. 1929–1930 m. jis dirbo Vieštovėnų (Plungės r.) pradžios mokyklos vedėju.

Grįžęs į Anykščių kraštą, 1930 m. lapkričio 1 d. P. Šulga buvo paskirtas Storių (Anykščių r.) pradžios mokyklos vedėju, 1930–1935 m. dirbo Storiuose ir Kiškeliuose (Anykščių r.) kur buvo įsikūrusi mokykla. 1935–1936 m. jis buvo Anykščių vidurinės mokyklos matematikos mokytojas, po mokyklos pertvarkymo 1936–1940 m. dirbo Anykščių progimnazijos matematikos mokytoju. Apie 1940–1941 m. jis kiek laiko dirbo Anykščių 1-osios pradinės mokyklos mokytoju.

Jis dalyvavo meno saviveikloje, vaidino Stasio Puodžiūno Anykščiuose pastatytoje M. Petrausko operoje "Birutė" Vaidilą (1937 m.).

1941 m. birželį vokiečių okupacijos pradžioje P. Šulga buvo areštuotas ir mėnesį kalintas Anykščiuose bei Utenoje. Vėliau jis buvo paleistas, bet dėl prosovietinių pažiūrų ir toliau buvo persekiojamas, todėl 1942 m. pasitraukė į pogrindį ir užmezgė ryšius su prosovietiniais "Patvariųjų" būrio partizanais. 1942–1944 m. P. Šulga gyveno Kaune ir dirbo pogrindinį darbą – rinko žinias apie vokiečių kariuomenės judėjimą ir perduodavo jas pogrindininkams.

1944 m. grįžęs į Anykščius, P. Šulga toliau dirbo pedagoginį darbą. 1944–1949 m. jis buvo Anykščių gimnazijos matematikos ir rusų kalbos mokytojas. 1948 m. rudenį per Anykščių gimnazijos kieme kilusį susišaudymą, kai buvo nužudytas komsorgas Antanas Ubagevičius, jis buvo peršautas į koją, po sužalojimo liko neįgalus. 1949–1951 m. jis dirbo Anykščių suaugusiųjų vidurinės mokyklos direktoriumi, nuo 1951–1960 m. buvo Anykščių vidurinės mokyklos (nuo 1953 m. – Anykščių Jono Biliūno vidurinės mokyklos) rusų kalbos ir literatūros mokytojas, kol 1960 m. rugsėjį išėjo į pensiją.

P. Šulga buvo išrinktas A. Baranausko memorialinio muziejaus-klėtelės tarybos nariu ir ilgą laiką ėjo šias pareigas. Muziejaus direktoriui Antanui Žukauskui-Vienuoliui dėl senatvės vis ruošiantis pasitraukti iš pareigų, 1952 m. jis buvo sutikęs perimti muziejaus vadovo pareigas, bet A. Vienuolio prašymai jį patį iš šių pareigų atleisti nebuvo tenkinami.

Nepriklausomoje Lietuvoje P. Šulga buvo apdovanotas Savanorio-kūrėjo medaliu (1932 m.). Sovietiniais metais jis buvo apdovanotas aukščiausiu valstybiniu apdovanojimu – Lenino ordinu (1950 m.), medaliu "Už šaunų darbą V. I. Lenino 100-ųjų gimimo metinių proga" (1970 m.), "Darbo veterano" medaliu (1977 m.), jam buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1955 m.).

Susituokė 1925 m. birželio 22 d. Anykščių bažnyčioje (santuoką palaimino kunigas Jonas Steponaitis), žmona Ona Andrikonytė-Šulgienė (1901–1996) iš Janydžių – mokytoja, žemdirbė ūkininkė. Vaikai: Mirga Ona Šulgaitė-Tylienė (1926–1946) – mirė jaunystėje po gimdymo, Vilius Antanas Šulga (1931–2006) – mokslininkas inžinierius hidrotechnikas, Vida Veronika Šulgaitė-Stragienė (1940–2007) – gydytoja psichiatrė.

Mirė 1983 m. gruodžio 16 d. Janydžiuose (Anykščių r.). Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse. Kapą ženklina betoninis paminklas, skirtas Šulgų šeimai.