Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jurgis KAZLAUSKAS
2018-12-18

Vardas: Jurgis
Pavardė: KAZLAUSKAS
Gimimo data: 1914-04-26
Gimimo vieta: Vosgėlių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Tautodailininkas medžio drožėjas, politinis kalinys


Tėvai: Dominykas Kazlauskas (1872–1941) iš Vosgėlių ir Marijona Dilytė-Kazlauskienė (1886–1947) iš Klimiškių – žemdirbiai ūkininkai. Seserys: Ona Kazlauskaitė (1910–1915), Julijona Kazlauskaitė (1911–1918), Veronika Kazlauskaitė (1917–1919), Rozalija Kazlauskaitė (1919–1920) ir Ona Kazlauskaitė (1921–2000) – žemdirbė.

Baigė Bikūnų (Anykščių r.) pradžios mokyklą. Vaikystėje dalyvavo pavasarininkų draugijos veikloje, daug skaitė.

Toliau nebesimokė, liko dirbti ūkyje. 1936–1938 m. J. Kazlauskas tarnavo Lietuvos kariuomenės kavalerijoje, 1-ajame husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulke, kuris buvo dislokuotas Kaune. Grįžęs iš karinės tarnybos, jis ūkininkavo gimtinėje.

Po Antrojo pasaulinio karo J. Kazlauskas buvo teisiamas dėl politinių motyvų, kalintas Panevėžyje ir gabenamas į Sibirą (Rusija), bet pakeliui kaip sunkus ligonis išlaipintas iš traukinio ir paliktas mirti.

Grįžęs į Lietuvą palaužtos sveikatos, J. Kazlauskas gyveno tėviškėje, iki 1951 m. dirbo kolūkyje sąskaitininku, 1951–1966 m. – sandėlininku.

Nuo 1966 m. rudens gydydamasis Romainių (Kauno r.) tuberkuliozinėje ligoninėje, 1967 m. jis pradėjo drožti iš medžio ir vėliau iki senatvės nuolat kūrė medžio drožinius, rūpinosi jų eksponavimu parodose ir svajojo apie drožinių muziejaus įkūrimą. Nuo 1974 m. jis buvo Liaudies meno draugijos (dabar – Lietuvos tautodailininkų sąjunga) narys.

J. Kazlausko drožiniuose atsispindi XX a. Lietuvos aktualijos. Jis dažniausiai droždavo nedidelių matmenų figūras – dirbančių įvairius darbus vyrų ir moterų atvaizdus, taip pat medžio bareljefus. Menininkas sukūrė medžio drožinių ciklus apie kaimo žmonių buitį, kaimo moters dieną nuo ryto iki vakaro, lino darbus, duonos kelią. Medžio drožiniuose jis labai tiksliai vaizdavo senuosius darbo įrankius, etnografinius buities reikmenis, įrėždavo ir palydintį tekstą.

J. Kazlauskas buvo ne tik drožėjas, bet ir kaimo filosofas. Kiekvienu kūriniu jis įamžindavo kokią nors mintį, užfiksuodavo teigiamus ar neigiamus žmogaus bruožus, pagerbdavo gimtojo krašto šviesuolius, rašytojus, medyje atkūrė jų kūrinių veikėjus.

Savamokslio medžio drožėjo darbai buvo eksponuojami apie 40 įvairių parodų Anykščiuose, Panevėžyje, Rokiškyje, Utenoje, Ukmergėje, Plateliuose (Plungės r.), Vilniuje, taip pat Latvijoje ir Baltarusijoje, Maskvoje ir Sankt Peterburge (Rusija).

Jis paliko ir tautodailininko dienoraštį – užrašus, apimančius 1967–1980 m. laikotarpį.

Šeimos nesukūrė.

Mirė 1987 m. gegužės 5 d. Kauno Romainių tuberkuliozės ligoninėje. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse Biliūnų ir Kazlauskų giminės kape.

1992 m. J. Kazlausko sodyboje buvo atidarytas ir 1992–2000 m. veikė jo drožinių muziejus – A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus filialas, kurį prižiūrėjo J. Kazlausko sesuo Ona Kazlauskaitė.

Jai mirus, 2000 m. J. Kazlausko medžio drožinių rinkinys (beveik 150 skirtingų drožinių) buvo perkeltas į Niūronis, į Arklio muziejuje specialiai jam įrengtą etnografinę klėtį, ir ten šiuo metu nuolat eksponuojamas.

J. Kazlausko 100-mečio proga Arklio muziejuje Niūronyse jo atminimui surengtas mažosios medžio skulptūros drožėjų pleneras (2014 m.).

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus sudarė ir išleido biografinį albumą-katalogą "Viską ir aš prisimenu..." : Jurgio Kazlausko medžio drožiniai" (parengė Skaidrė Račkaitytė, Rasa Bražėnaitė ir Mindaugas Karčemarskas, 2018 m.).