Augo pamaldžioje žemdirbių šeimoje.

Mokėsi Pakarklių (Biržų r.) pradžios mokykloje, Pabiržės progimnazijoje, 1951 m. baigė Biržų gimnaziją. 1951–1956 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje.

1955 m. gruodžio 18 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino P. Balandą kunigu.

1956–1957 m. jis tarnavo Ukmergės vikaru, aktyviai ir nuoširdžiai įsitraukė į pastoracinį darbą.

1957–1959 m. jis buvo Užunvėžių (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas. Radęs apleistą bažnyčią, jis organizavo remonto darbus: perdažė pastato išorę ir vidų, papildė bažnyčią naujais religiniais paveikslais. Nepaisydamas nuolatinio valdžios draudimo, P. Balanda rūpinosi vaikų katechizavimu. Dėl visuomeninio aktyvumo jį iškėlus iš Užunvėžių, bažnyčia vėl buvo palikta be dvasininko.

1959–1960 m. P. Balanda buvo Taujėnų (Ukmergės r.) Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijos administratorius, 1960–1961 m. tarnavo Muniškių (Kauno r.) Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos klebonu, kol ši bažnyčia iš tikinčiųjų buvo atimta ir paversta grūdų sandėliu.

1961–1963 m. P. Balanda buvo Eržvilko (Jurbarko r.) Šv. Jurgio parapijos vikaras, 1963–1965 m. – Margininkų (Kauno r.) Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas, 1965–1966 m. – Pilviškių parapijos vikaras ir Margininkų klebonas, 1966–1967 m. – Kudirkos Naumiesčio vikaras, 1967–1970 m. – Valakbūdžio (Šakių r.) Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės parapijos klebonas.

1970–1976 m. jis tarnavo Būdviečio (Lazdijų r.) Jėzaus Nazaretiečio parapijos klebonu, kol dėl pablogėjusios sveikatos iš pastoracinės veiklos pasitraukė ir 1976–1986 m. gyveno Kaune privačiai globojamas.

1986–1988 m. jis vėl buvo Margininkų (Kauno r.) parapijos klebonas, kol dėl pablogėjusios sveikatos iš šių pareigų buvo atleistas. Senatvę jis praleido privačiai globojamas Kaune, Šilainiuose.

Mirė 2005 m. spalio 22 d. Kaune. Vykdant jo testamentinę valią, buvo palaidotas Pabiržės (Biržų r.) kapinėse prie tėvų.