1920 m. spalio 29 d. S. Navickas buvo mobilizuotas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje, paskirtas tarnauti į 10-ąjį pėstininkų pulką. 1921 m. rugpjūčio 21 d. jis pervestas į tarnybą 4-ajame pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulke, tarnavo 9-ojoje kuopoje eiliniu, buvo ruošiamas partizaniniam karui.

1922 m. liepos 1 d. S. Navickas buvo paleistas į "ypatingąją komandiruotę" – pasiųstas į pagalbą Neutraliojoje zonoje tarp Lenkijos ir Lietuvos teritorijų veikusiems partizanams. 1922 m. spalio 29 d. jis buvo išleistas į atsargą ir liko tarp partizanų kaip civilis, kad Lenkijai nebūtų preteksto kaltinti Lietuvą karine intervencija Neutraliojoje zonoje.

Pasitraukęs iš partizanų, S. Navickas tarnavo Lietuvos policijoje.

1928 m. gegužės 25 d. jis buvo apdovanotas Vyties Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinu už narsų veikimą tarp Širvintų–Giedraičių zonos partizanų, buvo vienas iš 8 šio pulko karių, sulaukusių tokio apdovanojimo.

Tolesnis likimas nežinomas.

Vyties Kryžiaus kavalieriaus S. Navicko gyvenimas ir žygdarbiai įamžinti Viliaus Kavaliausko enciklopediniame žinyne "Lietuvos karžygiai : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940)" 4-ajame tome (2012 m.).

Didžiakaimio Lietuvos Nepriklausomybės kovų memoriale įrengtoje atminimo lentoje šalia kitų Kurklių valsčiaus Vyties Kryžiaus kavalierių akmenyje iškalta ir S. Navicko pavardė (2019 m.).