Studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje.

1917 m. balandžio 1 d. buvo įšventintas kunigu.

1917 m. K. Keršulis trumpai tarnavo Rietave vikaru, paskui 1917–1919 m. buvo Plungės parapijos vikaras, 1919–1921 m. tarnavo Kartenos (Kretingos r.) vikaru, 1921–1923 m. – Veiviržėnų (Klaipėdos r.) vikaru.

1923–1925 m. jis buvo Mikoliškių (Kretingos r.) Šv. Juozapo bažnyčios kuratas, 1925–1932 m. – Šateikių (Plungės r.) Šv. evangelisto Morkaus parapijos klebonas.

Po konflikto su Telšių vyskupijos kurija 1932–1934 m. K. Keršulis buvo likęs gyventi be pareigų.

1934–1937 m. jis tarnavo Vėžaičių (Klaipėdos r.) Šv. Kazimiero bažnyčios kuratu, itin gerai sutarė su šios filijos tikinčiaisiais, pasižymėjo kaip dvasininkas, menkai tesirūpinęs žemiškaisiais turtais.

1937–1940 m. K. Keršulis gyveno kaip altarista Gargžduose, kol po savo globėjo ir bičiulio kanauninko Juozapo Giniato mirties, nesutardamas su Telšių vyskupijos kurija, išsikėlė į gimtinę ir 1940–1949 m. gyveno Bėdos viensėdyje šalia Kupiškio, tarnavo altarista Kupiškyje. 1948 m. gruodį Panevėžio vyskupo jis buvo deleguotas administruoti Surdegio (Anykščių r.) Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapiją ir šias pareigas 1948–1949 m. ėjo penkis mėnesius.

1949 m. gegužės 7 d. K. Keršulis buvo paskirtas Troškūnų (Anykščių r.) Švč. Trejybės parapijos altarista ir metus gyveno Troškūnuose, kol dėl prastų, sveikatai kenkiančių gyvenimo sąlygų pasiprašė iškeliamas į Viešintas, kur buvo susiradęs tinkamą būstą, tačiau Panevėžio vyskupas tokio jo prašymo netenkino.

1950–1954 m. jis buvo altarista Ramygaloje (Panevėžio r.), kelis kartus buvo atleistas nuo šių pareigų ir išleidžiamas gydytis.

1954 m. rudenį vyskupas leido jam grįžti į Telšių vyskupiją, tačiau ten K. Keršulis nebeišvyko ir 1954–1957 m. gyveno pas gimines Kėdainiuose.

Amžininkų prisiminimuose liko kaip inteligentiškų manierų ir labai tvarkingas dvasininkas, nemėgęs daug kalbėti, dažniau kitų įsiklausantis.

Mirė 1957 m. sausio 26 d. Kauno ligoninėje. Palaidotas Subačiaus (Kupiškio r.) bažnyčios šventoriuje. Kapą ženklina akmeninis paminklas-stela su metaliniu Švč. Mergelės Marijos bareljefu ir postamente iškaltu įrašu: "A+A / Kunigas / Kazimieras / Keršulis / 1885–1957". Kapavietę dengiančioje šlifuoto akmens plokštėje iškaltas įrašas: "Requiscat in / pace".