Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Peliksas ŠINKŪNAS |
Vardas: Peliksas Pavardė: ŠINKŪNAS Gimimo data: 1891-08-13 Gimimo vieta: Iciūnų k. (Kupiškio r.) Trumpai: Mokslininkas geografas, pedagogas, kraštotyrininkas Mokėsi Kupiškio pradinėje ir dviklasėje mokykloje. Toliau mokėsi savarankiškai, baigė septynių gimnazijos klasių kursą. 1912 m. P. Šinkūnas buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, kur tarnavo 1912–1917 m., dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Karui baigiantis jis pateko į Maskvą (Rusija) ir 1917–1919 m. A. Šaniavskio universitete studijavo istoriją bei visuomenės mokslus, 1918 m. baigė ir pradžios mokyklos mokytojų kursus. 1919 m. grįžęs į Lietuvą, P. Šinkūnas keletą metų dirbo mokytoju Kupiškio apskrityje, 1920–1921 m. buvo Viešintų (Anykščių r.) pradinės mokyklos vedėjas, 1921–1923 m. – mokytojas Noriūnuose (Kupiškio r.). 1923–1940 m. P. Šinkūnas gyveno Kaune, kur 1923–1928 m. kursuose dėstė lietuvių kalbą. Kaune jis pradėjo domėtis geografija, mokėsi užsienio kalbų. Nuo 1925 m. P. Šinkūnas pradėjo rašyti geografijos ir jos mokymo klausimais. 1926 m. jis kartu su Antanu Vireliūnu parašė ir išleido "Krašto mokslo vadovėlį", vėliau parašė pagrindinius geografijos vadovėlius pradžios mokyklai, progimnazijos ir gimnazijos klasėms, geografijos chrestomatiją, paruošė ir išleido pirmąjį mokyklinį Lietuvos geografijos atlasą. Detaliausią krašto aprašą jis pateikė pirmajame "Lietuvos geografijos" (1927 m.) vadovėlyje. Šis vadovėlis ilgai buvo pagrindinis daugeliui vėlesnių. P. Šinkūno vadovėliai, kurių daug buvo išleista pakartotinai, atitiko to laiko mokyklinės geografijos sampratą, juose vyravo aprašomoji regionų geografija kaip ir Vokietijos bei Rusijos mokyklose. 1930–1940 m. P. Šinkūnas dirbo "Lietuviškosios enciklopedijos" geografijos skyriaus redaktoriumi. Tuo metu jis paruošė enciklopedinius straipsnius apie Alytų, Kėdainius, Biržus, Belovežo girią ir kitus. 1940–1970 m., iki gyvenimo pabaigos, P. Šinkūnas gyveno Vilniuje. 1940–1941 m. ir 1944–1960 m. dėstė Vilniaus universitete geografiją, buvo ir Vilniaus pedagoginio instituto geografijos dėstytojas. P. Šinkūnas nuolat rašydavo straipsnius žurnalams "Švietimo darbai", "Mokykla ir gyvenimas", "Mokykla ir visuomenė". 1958 m. jis išleido metodinį leidinį "Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti", kuriuo realizavo savo siekį, kad geografijos mokymas būtų glaudžiai siejamas su aplinkos tyrimais. P. Šinkūno paruošti leidiniai:
Jis sudarė (kartu su A. Vireliūnu) rinkinį "Vandens ir vėjo galybės : nuostabūs žemės gyvenimo apsireiškimai" (1925 m.), išvertė iš rusų kalbos Aleksandro Nečiajevo "Ugnies ir ledo galybės : nuostabūs žemės gyvenimo apsireiškimai : (pirmųjų knygų, vardu "Vandens ir vėjo galybės" tęsinys)" (1927 m.) ir N. Lebedevo "Žemės užkariavimas : pasakojimai apie didžiąsias geografiškas keliones" (1929 m.). P. Šinkūnui buvo suteiktas Lietuvos SSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas (1953 m.). Amžininkų prisiminimuose jis išliko kaip kantrus, tiesus, kompromisų nepripažinęs mokytojas, pasižymėjęs švelnumu bendraujant. Mirė 1970 m. liepos 30 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse (20 sektorius, 14 eilė). Kapą ženklina rausvo akmens paminklas-stela su bronziniu bareljefu ir iškaltu įrašu: "Lietuvos TSR / nusipelnęs mokytojas / geografas / Peliksas / Šinkūnas / 1891.VIII.13–1970.VII.30". P. Šinkūno biografija pateikta rinkinyje "Žymiausi Lietuvos geografai" (sudarė K. Švedas, 1998 m.). Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomas P. Šinkūno asmeninis dokumentų fondas (F 38), kuriame saugomi 1902–1970 m. dokumentai, iš viso 104 saugomi vienetai. |