Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Pranas RUČYS
2017-09-24

Vardas: Pranas
Pavardė: RUČYS
Gimimo data: 1893-06-13
Gimimo vieta: Daujotiškių k. (Prienų r.)

Trumpai:
Verslininkas, tremtinys


Tėvai: Antanas Ručys ir ? Ručienė – žemdirbiai mažažemiai valstiečiai. Augo penkių vaikų šeimoje su dviem broliais ir dviem seserimis, buvo jauniausias. Broliai: Antanas Ručys – emigrantas JAV, siuvėjas, ir Jonas Ručys.

Vaikystėje ganė ūkininkų gyvulius, paskui mokėsi siuvėjo amato, pradėjo privačiai siūti. Jaunystėje P. Ručys išvyko į JAV, gyveno Brukline (Niujorkas) kartu su vyresniuoju broliu Antanu, dirbo siuvykloje. Jis dalyvavo JAV lietuvių kultūrinėje veikloje, dainavo operetės teatre.

Apie 1921 m. P. Ručys grįžo į Lietuvą, įsikūrė Panevėžyje ir kartu su Mykolu Gindrėnu, kilusiu iš Paandrioniškio kaimo (Anykščių r.), atidarė parduotuvę "Lietuvių amerikiečių manufaktūros prekyba".

Po kelerių metų P. Ručys persikėlė į Anykščius ir čia toliau vienas tęsė prekybos verslą. Išsinuomojęs patalpas Rozalijos Šaltenienės namuose (buv. Bažnyčios g. 28, dabar Vilniaus g. 5), jis atidarė manufaktūros (pramoninių prekių) parduotuvę.

Apie 1929 m. jis nusipirko Pinchaus Levinzono medinį namą (buv. A. Baranausko a. 11, dabar A. Baranausko a. 1), jį nuvertė ir iki 1931 m. pasistatė mūrinį dviejų aukštų pastatą, kurio pirmajame aukšte iki 1940 m. turėjo privačią manufaktūros parduotuvę, o antrajame gyveno su šeima. Jo verslas buvo orientuotas į Anykščių elitą, suinteresuotą kultūringu aptarnavimu, geros kokybės prekėmis, daugiausia buvo prekiaujama audiniais ir avalyne. Prie savo namų jis įrengė ir atidarė pirmąją Anykščių degalinę – benzino automatą, pirmasis pradėjo moderniai prekiauti degalais ir tepalais automobiliams.

1935 m. pradžioje P. Ručio iniciatyva susibūrę Anykščių verslininkai lietuviai įkūrė Lietuvos verslininkų sąjungos Anykščių skyrių. P. Ručys buvo išrinktas jo valdybos nariu. Jis skatino verslininkų paramą kultūros projektams, miesto šventėms, skatino verslininkų konsolidaciją, sąžiningą verslą.

1940 m. rugsėjį pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje P. Ručio namai buvo nacionalizuoti, šeimininkas liko be pragyvenimo šaltinio ir kiek laiko gyveno žmonos, dirbusios pieninėje, išlaikomas. 1941 m. birželį P. Ručys buvo patekęs į tremtinų asmenų sąrašus, bet slapstydamasis tremties išvengė, nes 1941 m. vasarą su šeima persikėlė į Kulbių kaimą (Panevėžio r.), kur turėjo įsigijęs ūkį. 

1941 m. vasarą, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jo namai Anykščiuose buvo grąžinti savininkui, todėl 1941–1945 m. P. Ručys vėl gyveno Anykščiuose, atnaujino manufaktūros parduotuvės veiklą. 1945 m. antrosios sovietinės okupacijos pradžioje, nujausdamas sovietines represijas, jis vėl paliko Anykščius ir persikėlė į Kulbius.

1949 m. kovo 25 d. P. Ručys su šeima – žmona ir keturiais vaikais – iš Kulbių buvo ištremtas į Sibirą (Rusija), 1949–1957 m. gyveno Nižne Čirkinske (Zimos r., Irkutsko sr., Rusija) bei Kimiltėjuje (Zimos r. Irkutsko sr., Rusija), dirbo vietiniuose kolūkiuose. Jo namai Anykščiuose 1949 m. balandžio 9 d. buvo nacionalizuoti kaip likę be šeimininkų, kurie esą dingę be žinios.

Paleistas iš tremties 1957 m. spalio 24 d. ir 1958 m. su šeima grįžęs į Lietuvą, P. Ručys nebegalėjo susigrąžinti savo sodybos Kulbiuose, kiek laiko gyveno Panevėžio rajone, glausdamasis pas svetimus žmones. Paskui jis įsikūrė Lentvaryje (Trakų r.) pas sūnų Antaną, vėliau pas dukterį Gražiną Vilniuje, kur praleido senatvę, labiausiai išgyvendamas, kad neturi nuosavos pastogės.

Buvo vedęs, žmona Agnietė Putilaitė-Ručienė (1904–1976) – pienininkė, 1949–1958 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija). Vaikai: Vytautas Ručys (1923–1986) – emigrantas Kanadoje, statybininkas, Gražina Ručytė-Landsbergienė (g. 1930 m.) – muzikantė pianistė, 1949–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija), Ona Ručytė-Jakulienė (g. 1933 m.) – 1949–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija), darbininkė, Antanas Rimvydas Ručys (1936–1987) – 1949–1958 m. tremtinys Irkutsko srityje (Rusija), geologas,  ir Elvyra Ručytė-Cinauskienė (g. 1938 m.) – 1949–1958 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija).

Mirė 1980 m. balandžio 8 d. Vilniuje.