1872–1876 m. studijavo Kauno Žemaičių kunigų seminarijoje, kur jo moralinės teologijos ir homiletikos dėstytoju buvo Antanas Baranauskas.

1876 m. P. Šimkevičius buvo įšventintas kunigu.

1876–1878 m. jis tarnavo Žeimių (Jonavos r.) parapijoje vikaru, 1878–1885 m. buvo Gruzdžių (Šiaulių r.) parapijos vikaras.

1885–1893 m. P. Šimkevičius buvo Žeimelio (Pakruojo r.) Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kuratas, kunigas filialistas. Žeimelyje jis organizavo lietuviškos spaudos platinimą. Vienas iš jo globojamų platintojų buvo Leonas Požėla, lietuviškos spaudos, taip pat ir "Aušrą", į Žeimelį atgabendavo knygnešys Stanislovas Prakaitas.

1893–1899 m. jis buvo Rozalimo (Pakruojo r.) Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijos klebonas.

Perkeltas 1899 m. rudenį, 1899–1910 m. P. Šimkevičius tarnavo Debeikių (Anykščių r.) Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu. Jis buvo paskutinis senosios Debeikių bažnyčios klebonas, organizavo naujos Debeikių bažnyčios statybą. Debeikiuose jis ugdė vikarus: 1902–1904 m. – Antaną Petraitį, 1907–1910 m. – Domininką Mikšį, 1909–1910 m. – Mykolą Paškevičių.

1910 m. kovą jis buvo atleistas iš klebono pareigų ir perkeltas altarista-vikaru į Linkuvą (Pakruojo r.), kur tarnavo 1910–1912 m. Perkeltas 1912 m. gruodį, 1912–1913 m., iki gyvenimo pabaigos, jis buvo Rozalimo parapijos altarista-vikaras.

Mirė 1913 m. gegužės pradžioje Rozalime (Pakruojo r.).