Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1887 m.

Seneliai: Mykolas Kleopas Okuličius (1832–1897) – dvarininkas bajoras (herbas Oksza) ir Elena Stankevičiūtė-Okuličienė (1841–1917) – dvarininkė, visuomenininkė švietėja ir mecenatė; Leonas Civinskas (apie 1811 – 1886) – dvarininkas bajoras (herbas Puchala), Mituvos dvaro valdytojas, ir Adelaida Civinskienė (? – po 1888) – dvarininkė bajorė. Tėvai: Jeronimas Ipolitas Civinskas (1852–1914) – dvarininkas bajoras (herbas Puchala), geležinkelio inžinierius, ir Antanina Okuličiūtė-Civinskienė (1859–1889) – dvarininkė bajorė (herbas Oksza). Broliai: Kazimieras Antanas Civinskas (1880–?) – gydytojas ir Bogdanas Civinskas (1885–1970) – inžinierius, broliai ir seserys iš antrosios tėvo santuokos: Leonas Civinskas (1895–1974) – ūkininkas, paskutinis šios giminės Mituvos dvaro valdytojas, Vaclovas Civinskas (1897–?) – teisininkas, Antanina Civinskaitė (1903–?), Tadas Civinskas (1904–?) – inžinierius ir Elena Civinskaitė (1907–?). Giminaičiai: dėdė (motinos brolis) Kazimieras Okuličius (1869–1921) – dvarininkas bajoras, inžinierius kelininkas, pusbrolis (motinos brolio Kazimiero sūnus) Jonas Okuličius (1904–1988) – dvarininkas, tremtinys, emigrantas Lenkijoje.

Vaikystę praleido Maskvoje (Rusija), kur tuo metu dirbo tėvas. Motinai anksti mirus, o tėvui vėl vedus jaunesniąją pirmosios žmonos seserį Karoliną Okuličiūtę (1871–1943), paauglystėje vasaromis augo ir gyveno Latavėnų dvare (Anykščių r.), priklausiusiame jo seneliams Mykolui ir Elenai Okuličiams.

Iki 1903 m. mokėsi Saratove (Rusija), 1904 m. Tambovo (Rusija) realinėje gimnazijoje baigė 7 klase.

1904–1905 m. V. Civinskas studijavo Leipcigo (Vokietija) universiteto Agronomijos institute agronomiją.

1905 m. grįžęs į Lietuvą, kur jo tėvas tuo metu tapo Mituvos dvaro (Kupiškio r.) valdytoju, jis aktyviai įsitraukė į revoliucinį sąjūdį, tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu.

Apsisprendęs netapti žemvaldžiu, V. Civinskas metė agronomijos studijas ir 1906–1907 m. toliau tęsė studijas Berlyno (Vokietija) karališkojoje veterinarijos akademijoje, o 1907–1910 m. studijas baigė Dorpato (dabar – Tartu, Estija) universitete, kur įgijo veterinarijos gydytojo išsilavinimą. Studijuodamas jis užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rašė latvių žurnalams, fotografavo. Jis buvo Dorpate studijuojančių lietuvių studentų draugijos sekretorius, 1909–1910 m. – jos pirmininkas, tvarkė šios draugijos biblioteką.

1910 m. baigęs studijas, V. Civinskas atvyko į Mituvos dvarą (Kupiškio r.) ir ten dirbo veterinarijos gydytoju. Skapiškyje (Kupiškio r.) jis subūrė ūkininkų švietimo ratelį, buvo išrinktas jo pirmininku, tvarkė ratelio biblioteką, skaitė paskaitas apie gyvulių ligas, naujoviškus ūkininkavimo metodus. 1910 m. vasarą jis surengė Skapiškyje pirmuosius lietuviškus vakarus, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, rėmė žurnalą "Visuomenė".

Mirė 1910 m. lapkričio 15 (pagal naująjį kalendorių – 28) d. Mituvos dvare (Kupiškio r.) – baigė gyvenimą savižudybe. Manoma, kad buvo palaidotas Totoriškių kaimo (dabar – Švedukalnis, Kupiškio r.) kapinėse už jų tvoros, savižudžių laidojimo vietoje. Kapinėms sunykus, kapas neišlikęs.

Savo vaikystės ir jaunystės patirtis ir išgyvenimus V. Civinskas 1904–1910 m. aprašė daugiakalbiame iliustruotame dienoraštyje, kurio 27 sąsiuviniai (apie 3,5 tūkst. lapų) išliko ir saugomi Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (2) ir Vilniaus universiteto bibliotekoje (25). Memuariniuose tekstuose jis idealizavo kaimo aplinką. Tyrinėdama V. Civinsko dienoraštį, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotoja Veronika Girininkaitė 2014–2018 m. parengė ir paskelbė tris mokslinius straipsnius, o 2019 m. apsigynė humanitarinių mokslų, filologijos daktarės disertaciją tema "Kalbų ir kultūrų sąveika keliakalbio idiolekte. Atvejo analizė: Vytauto Civinskio "Dienoraštis" (1904–1910".

Minint V. Civinsko 130-ąsias gimimo metines, Švedukalnio (Kupiškio r.) kapinaitėse pastatytas V. Civinskio atminimo akmeninis paminklas-stela (autorius – tautodailininkas Vytautas Jasinskas, 2014 m.) su įrašu: "Vytautas Civinskas / 1883–1910 / Tragiško likimo 20 a. pradžios / visuomenės veikėjas, kilęs iš / bajorų, aktyvus lietuvių / tautinio atgimimo sąjūdžio / dalyvis, valstiečių švietėjas, / pirmųjų lietuviškų vakarų / Skapiškyje rengėjas, / veterinarijos gydytojas / 2013 m. Dėkingi skapiškėnai.".