Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Valerijonas LASKAUSKAS
2016-01-24

Vardas: Valerijonas
Pavardė: LASKAUSKAS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Skauradas
Gimimo data: 1872-06-15
Gimimo vieta: Skauradų k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Knygnešys, verslininkas


Tėvai: Antanas Laskauskas (? – 1881) ir Ieva Jankauskaitė-Laskauskienė (apie 1835 – 1902) – bežemiai valstiečiai, baudžiauninkai kumečiai. Sesuo Elena Laskauskaitė-?.

Tėvui anksti mirus, liko našlaitis, 1881–1893 m. tarnavo pas ūkininkus. Pašauktas atlikti karinės tarnybos, bet jos išvengęs, 1893–1895 m. jis gyveno ir dirbo Mintaujoje (dabar – Jelgava, Latvija) bei Liepojoje (Latvija), bet ten neprasigyveno.

1895 m. V. Laskauskas įsikūrė Anykščiuose pas Feliksą Kairį, 1895–1901 m. dirbo sielininku. Kairių šeimoje jis susipažino ir suartėjo su inteligentijos atstovais, ėmė domėtis knygomis.

Pasitraukęs iš sielininkų, V. Laskauskas buvo keliaujantis prekiautojas – pauparis. 1901–1904 m. Anykščių apylinkėse kartu su kitomis prekėmis jis platino ir draudžiamą lietuvišką spaudą, bendradarbiavo su knygnešiais Adele Kavoliūnaite, Jonu Kazlu ir kitais.

Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo, F. Kairio paskatintas, 1905 m. Anykščiuose jis įsteigė pirmąjį knygyną ir jame kelis dešimtmečius, iki gyvenimo pabaigos, prekiavo knygomis. Po Pirmojo pasaulinio karo prie knygyno jis įsteigė ir bibliotekėlę.

1910 m. jo knygyne caro žandarai padarė kratą, ieškodami anticarinės socialistų literatūros, bet nieko draudžiamo neaptiko.

1922 m. Lietuvos knygynų surašymo duomenimis, V. Laskausko knygynas buvo seniausias Utenos apskrityje ir vienas iš pirmųjų Lietuvoje. Senatvėje jis perdavė šį verslą sūnui Jonui.

Susituokė 1900 m. sausio 24 d. Anykščių bažnyčioje, žmona Ona Karvelytė-Laskauskienė (1871–?). Sūnūs: Jonas Laskauskas (1903–?) – verslininkas, Antanas Laskauskas (1904–1975) – ekonomistas ir Juozas (Joseph) Laskauskas (1905–?) – inžinierius elektrikas, emigrantas Brazilijoje.

Mirė 1932 m. gruodžio 18 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių senosiose kapinėse, kapas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės. Kapą ženklina rudo akmens paminklas su akmeniniu kryžiumi, jame iškalti užrašai bei pritaisyta metalinė lentelė su užrašu "Knygnešys", dar buvęs bareljefas XX a. pabaigoje nuplėštas ir pavogtas.