Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Dalia AMBRAZAITIENĖ
2017-04-15

Vardas: Dalia
Pavardė: AMBRAZAITIENĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Zarankaitė
Gimimo data: 1949-02-04
Gimimo vieta: Čekonių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkė agronomė, dirvožemio biologė ekologė, biologijos pedagogė


Tėvai: Juozas Zaranka (? – iki 1990) ir Palmyra Baleišytė-Zarankienė (? – iki 1990) – žemdirbiai kolūkiečiai. Augo 5 vaikų šeimoje, buvo vyrausia. Seserys Aldona Zarankaitė-? – geležinkelininkė, Regina Zarankaitė-? – konditerė ir Virginija Zarankaitė-? – medikė, brolis Valdas Zaranka – darbininkas santechnikas-suvirintojas.

1955–1959 m. mokėsi Čekonių pradinėje mokykloje, 1959–1966 m. baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. 1966–1971 m. studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete biologiją, įgijo biologės (mikrobiologės) ir biologijos-chemijos dėstytojos išsilavinimą. 1969–1970 m. ji atliko mokomąją praktiką Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialo laboratorijoje.

1971–1973 m. D. Zarankaitė dirbo Gargždų (Klaipėdos  r.) vakarinėje vidurinėje mokykloje chemijos bei biologijos mokytoja.

Nuo 1973 m. iki šiol D. Zarankaitė-Ambrazaitienė gyvena ir dirba Vėžaičiuose (Klaipėdos r.).

Nuo 1973 m. ji buvo Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filialo laboratorijos vyresnioji laborantė. 1975–1979 m. šio instituto stacionarioje aspirantūroje ji studijavo dirvožemio mikrobiologiją, pasirinkusi ankštinių žolių sėklų inokuliavimo gumbelinėmis bakterijomis metodų ir bakterinių preparatų naudojimo technologijos tobulinimo tyrimus. Ši mokslinių tyrimų sritis išliko svarbiausia jos interesų sritimi visam gyvenimui.

1979–1983 m. D. Ambrazaitienė dirbo prie Vėžaičių filialo susikūrusiame Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto Konstravimo ir projektavimo technologinio biuro padalinyje inžiniere technologe.

1983–1988 m. ji dirbo Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vėžaičių filiale mokslo darbuotoja. Tuo metu ji baigė rengti ir 1987 m. Sąjunginiame dirvožemio mikrobiologijos mokslinių tyrimų institute Puškine (Sankt Peterburgas, Rusija) apsigynė disertaciją "Dobilų ir liucernos derlingumo didinimas inokuliuojant gumbelinėmis bakterijomis jų dražuotas sėklas", buvo biologijos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota biomedicinos mokslų, biologijos daktarė.

1988–2000 m. D. Ambrazaitienė dirbo Vėžaičių filialo Agrobiologijos laboratorijos vedėja.

Įsteigus Klaipėdos universitetą, 1993–2000 m. D. Ambrazaitienė jame dirbo pedagoginį darbą pagal sutartis, 2000–2012 m. buvo šio universiteto dėstytoja.

Nuo 1993 m. Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakultete ji dėstė mikrobiologiją ir toksikologiją ekologijos ir aplinkotyros bei biologijos studijų programų studentams. 1993–1997 m. ji buvo lektorė, 1997–2009 m. – docentė.

2009–2015 m. ji buvo Ekologijos katedros profesorė, nuo 2015 m. iki šiol yra Gamtos mokslų katedros profesorė. Šalia ankstesnių programų ji parengė ir dėsto dirvožemio ekologijos, biotechnologijos, mikrobiologinių procesų, aplinkosauginių biotechnologijų, sanitarijos ir mikrobiologijos pagrindų kursus, vadovauja kursiniams ir baigiamiesiems bakalaurų ir magistrantų darbams. 2001–2012 m. ji dirbo Ekologijos katedros vedėja.

2009 m. ji parengė ir habilitacinei procedūrai pateikė mokslinių darbų apžvalgą "Azotą fiksuojanti simbiozinė sistema dirvožemio ekologinių savybių išsaugojimo ir technogeninės taršos prevencijos požiūriu", yra habilituota biomedicinos mokslų, agronomijos daktarė.

Nuo 2012 m. D. Ambrazaitienė yra Klaipėdos universiteto profesorė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja.

Tiek savo disertacijoje, tiek ir vėlesniuose moksliniuose tyrimuose D. Ambrazaitienė susiejo technologinius  ir agronominius tyrimus. Vadovaujant prof. Edmundui Lapinskui, ji sukūrė naują Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje smulkiasėklių ankštinių žolių sėklų dražavimo metodą, kuris sėkmingai buvo panaudotas inokuliavimo technologijos tobulinimui, siekiant sumažinti dobilų ir liucernų sėklų išsėjimo normą bei pagaminti daug proteinų turinčių pašarų.  Vėliau ji parengė gumbelinių bakterijų preparato rizogeno gamybos ir naudojimo technologiją, tyrė dobilų, liucernų ožiarūčių, vikių inokuliavimo efektyvumą įvairaus rūgštingumo ir tręšimo dirvožemiuose, dujinės chromatografijos metodu tyrė fermento nitrogenazės efektyvumą. Šis tyrimų etapas 1997 m. buvo įvertintas  Lietuvos Mokslų akademijos Jono Krikščiūno premija (kartu su prof. E. Lapinsku).

Darbas Klaipėdos universitete praplėtė D. Ambrazaitienės mokslinius tyrimus: ji pradėjo dirvožemio mikroorganizmų tyrimu, kurdama dirvožemio erozijos prevencijos technologiją, panaudodama hidrolizinį ligniną ir lignino pagrindu pagamintus kondicionierius. Kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais ji įsijungė į naftos produktais užterštų dirvožemių biodegradacijos bei azoto fiksavimo užterštuose dirvožemiuose tyrimus.

Šiuo metu D. Ambrazaitienės mokslinė veikla koncentruota ties organinės medžiagos mineralizacijos intensyvumo tyrimais skirtingai antropogeniškai veikiamame nepasotintame balkšvažemyje.  

Jos mokslinės veiklos tematika atsispindi recenzuojamose mokslinėse publikacijose, vykdomuose projektuose, konferencijų pranešimuose, studentų baigiamuosiuose darbuose.

D. Ambrazaitienė yra Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto tarybos narė, Lietuvos mikrobiologijos draugijos narė, Lietuvos dirvožemininkų draugijos narė, Žemės ūkio mokslų Šiaurės šalių asociacijos narė.

Laisvalaikį skiria knygoms, gėlėms, gražios aplinkos kūrimui, mėgsta dainuoti.

Ištekėjusi, vyras Viktoras Ambrazaitis – agronomas, verslininkas bitininkas. Užaugino du sūnus: Linas Ambrazaitis (g. 1972 m.) – matematikas, Giedrius Ambrazaitis (g. 1979 m.) – teisininkas.