Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Antanas BIRBILAS
2023-05-22

Vardas: Antanas
Pavardė: BIRBILAS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Mataušo Baltušis
Gimimo data: 1918-00-00
Gimimo vieta: Virsnio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Laisvės gynėjas, partizanų būrio ir kuopos vadas


Tėvai: Mataušas Birbilas (1876–1945) ir Marija Birbilienė (1891–1945) – žemdirbiai ūkininkai, tremtiniai, mirę tremtyje Komijoje (Rusija). Brolis Matas Birbilas – laisvės gynėjas, žuvęs pokario kovoje, seserys Marija Birbilaitė-Budnikienė-Aguona (g. 1929 m.) – laisvės gynėja partizanų ryšininkė, 1945–1954 m. politinė kalinė Komijos (Rusija) ir Karagandos (Kazachija) lageriuose, tremtinė, Domicelė Birbilaitė-Buzūnienė (g. 1930 m.) – 1950–1956 m. politinė kalinė Mordvijoje (Rusija).

A. Birbilas atliko privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje, buvo demobilizuotas kaip puskarininkis.

Iki Antrojo pasaulinio karo jis gyveno Užubalių kaime (Kupiškio r.). Vokiečių okupacijos metais jis tarnavo vokiečių kariuomenėje.

Praėjęs trijų mėnesių apmokymą Štutgarto žvalgybos mokykloje Vokietijoje, 1944 m. lapkričio 18 d. su kitais 11 desantininkų jis buvo atskraidintas ir nuleistas parašiutu Panevėžio rajone ties Ūtos ir Įstricos kaimais, tuo metu jau sovietinės kariuomenės užimtoje Lietuvos teritorijoje. Kartu su A. Birbilu taip savo pogrindinę veiklą pradėjo Antanas Šilas-Kovas, Antanas Balčiūnas-Rokas, Antanas Balčiūnas-Bukys ar Bukis, Antanas Šulskis-Šilas ar Šulas, Vincas Navickas-Dobilas, Juozas Zaremba-Vareika, Petras Bučinskas-Žilvitis, Povilas Samuolis-Juodasis Ponas ar Šimkus, Rafaelis Sargautas-Daumantas ar Pakaruoklis, Vladas Stankevičius-Raišelis ir Pranas Alekna-Meškėnas.

Pagal išankstines instrukcijas A. Birbilas su kitais žvalgybinės-diversinės grupės nariais turėjo rinkti žinias apie Raudonosios armijos karinių dalinių judėjimą, sudėtį ir apginklavimą, sprogdinti tiltus ir geležinkelius, trukdant jų keliones fronto link. Tačiau nacionalinius tikslus turėję kovotojai savo veiklą išplėtė, organizuodami antisovietinę rezistencinę kovą.

Kartu su grupės vadu atsargos leitenantu Antanu Šilu-Kovu A. Birbilas, tuo metu pasivadinęs slapyvardžiu Mataušo Baltušis, sukūrė Lietuvos laisvės armijos Šiaurės apygardos kuopą – tris gerai ginkluotus partizanų būrius. 1945 m. balandį juose buvo susibūrę apie 120 kovotojų. A. Birbilo vadovaujamame "Karklo" būryje 1944–1945 m. buvo apie 25 partizanus. Būrys veikė Žaliojoje girioje ir gretimuose Geležių, Akmenių, Grundiškio, Daukniškių, Masiuliškių, Palaukių, Karsakiškio, Prūselių, Velniakių, Oselių, Barsukynės, Paežerio, Pamarnakio kaimų teritorijoje. Į laisvės kovotojų gretas atėjo ne tik patriotiškai nusiteikę vietiniai jaunuoliai, bet ir užfrontėje likę vokiečių kariuomenės kareiviai.

Pirmieji ginkluoti laisvės kovotojų susirėmimai su sovietine kariuomene prasidėjo 1944 m. gruodžio pabaigoj, tuo metu žuvo pirmieji kovotojai. 1945 m. sausio 22 d. kovoje žuvus ir kuopos vadui A. Šilui-Kovui, vadovavimą kuopai perėmė A. Birbilas ir organizavo dar tris partizanų būrius.

Nuo 1945 m. pavasario jis vadovavo naujai sukurtai Lietuvos laisvės armijos III kuopai, kurią sudarė 3 būriai ir 55 partizanai. Ši kuopa veikė Kupiškio, Šimonių (Sabaliausko būrys), Subačiaus ir Viešintų (Samuolio ir Birbilo būriai) valsčiuose.

1945 m. liepos 7 d. sovietiniai pareigūnai suėmė A. Birbilą, jis pusmetį buvo kalinamas Panevėžyje, nuo 1946 m. vasario 18 d. – Vilniuje.

1946 m. sausio 6 d. Karo tribunolas už terorizmo organizavimą nuteisė A. Birbilą mirties bausme.

Mirė 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje – buvo sušaudytas.

A. Birbilo gyvenimas ir veikla pristatomi "Kupiškėnų enciklopedijos" 1-ajame tome (sudarytojas Vidmantas Jankauskas, 2013 m.). Jo gyvenimas ir likimas pristatomi P. Gaidelio biografinio-memorialinio rinkinio "Lietuvos laisvės kovų pogrindinio fronto kariai" I dalyje (2023 m.).

Įstricos kaime (Panevėžio r.) pastatytas stogastulpis "Karklo" desantininkų būrio nusileidimui ir veiklos pradžiai atminti (autorius – tautodailininkas Bronislovas Mažylis, 2014 m.) su įrašu: "Karklo desantininkų 12 žmonių būrio, vadovaujamo Antano Šilo-Kovo, nusileidimo Ūtos-Įstricos kaimo laukuose 1944 11 18 atminimui. 2014.".

Įamžinant Vilniuje, KGB rūsiuose, žuvusius laisvės kovotojus, viename iš šio represinio pastato Vilniuje, Gedimino prospekte, cokolinio aukšto fasadinių akmens luitų (II bloke) iškaltas memorialinis įrašas: "Antanas / Birbilas- / Baltušis / 1918–1946".