Tėvai: Vincentas Matelis (1914–?) ir Genovaitė Grižaitė-Matelienė. Augo penkių vaikų šeimoje su keturiomis seserimis. Seserys: Dalė Matelytė-?, Gražina Matelytė-Kepežinskienė (g. 1952 m.) – muzikos pedagogė, chorvedė, etnomuzikologė, kraštotyrininkė, Birutė Matelytė-Zabarskienė ir Daiva Matelytė-?. Giminaičiai (motinos senelės broliai): Jonas Prūsas (1865–1941) – inžinierius, visuomenininkas, ir Adomas Prūsas (1878–1939) – verslininkas, ekonomistas finansininkas. 

1962–1966 m. baigė Pauriškių (Anykščių r.) pradinę mokyklą, 1966–1973 m. – Svėdasų (Anykščių r.) vidurinę mokyklą (dabar – Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija) su pagyrimu. 1973–1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, įgijo chemikės dėstytojos išsilavinimą.

1978–1981 m. I. Matelytė-Sirusienė dirbo Kauno A. Čeponio vidurinėje mokykloje (dabar – Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija) chemijos mokytoja.

Nuo 1981 m. iki šiol ji gyvena ir dirba Vilniuje.

1981–1994 m. ji buvo Termoizoliacijos instituto Ekologijos laboratorijos jaunesnioji mokslinė bendradarbė.

1995–2001 m. I. Sirusienė dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje "Lietuvos aidas" biuro vadybininke. Nuo 2003 m. iki šiol ji dirba uždarosios akcinės bendrovės "Lietuvos žinios" Vilniaus biure Platinimo skyriaus vadybininke.

2002–2004 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, įgijo tarptautinio verslo vadybininkės išsilavinimą.

1981–1994 m. I. Sirusienė dainavo Termoizoliacijos instituto folkloriniame ansamblyje. Su jo nariais ji dalyvavo ekspedicijoje Žarėnuose, surinko daug dainų. Kai kurias jų įtraukė į savo koncertinį repertuarą, parengė (su trimis ansambliečiais) senovinių vestuvinių apeigų programą. Ji koncertavo folkloro festivaliuose Danijoje (1992 m.) ir Norvegijoje (1993 m.), dalyvavo parodų Lietuvių dienose Tokijuje ir Nagojoje (Japonija, 1991 m.). Ji dainavo visuose Vilniaus folkloro festivaliuose "Skamba, skamba kankliai" ir kitose šventėse Lietuvoje.

Nuo 2015 m. I. Sirusienė yra folkloro ansamblio "Radasta" narė, "Aukso paukštės" laureatė (2016 m.).

Ji yra Svėdasiškių draugijos "Alaušas" narė (nuo 2007 m.), šios draugijos tarybos narė, atsakinga už finansus (nuo 2012 m.). Ji yra ekologijos mokslų tarptautinio išradimo autorė (1989 m.).  

I. Sirusienė palaiko nuolatinį ryšį su gimtuoju Grikiapelių kaimu ir jo žmonėmis. 1988 m. Svėdasuose ji organizavo (su seserimis Matelytėmis ir keturiais kolektyvais iš Vilniaus, Kauno bei Utenos) "Vasaros palydų" šventę, kurioje po daugelio metų buvo pirmą kartą iškelta ir su dainomis ir šokiais per miestelį nunešta ant Alaušo ežero kranto Lietuvos Trispalvė (dabar ji kaip istorinė relikvija saugoma Matelių sodyboje Grikiapeliuose). Ji skatina kraštotyros ir kultūros veiklą Grikiapeliuose, atnaujintoje tėvų sodyboje su seserimis rengia giminės susitikimus, kaimo bendruomenės sambūrius, etnokultūros ir kraštotyros renginius. Ji surinko istorinę medžiagą archyvuose ir gyventojų prisiminimus apie savo giminę ir kaimą.

1990–2016 m. su G. Kepežinskiene ji surengė kaime tradicines etnokultūros vakarones: "Rasos – Joninių šventės", "Romansų dainos", "Lino kelias" ir kitas. Nuo 2014 m. su bendraminčiais ji įgyvendina naują sumanymą kaip giminės tradiciją – atsodinti senąjį, vaikystėje tėvų puoselėtą, vyšnių sodą.

Ji sudarė ir išleido šeimos ir giminės istorijos knygą "Dulkėtas Matelių gyvasties vieškelis" (su Gražina Kepežinskiene, 2014 m.).

I. Sirusienės gyvenimas ir veikla pristatoma informacinio leidinio "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas" pirmojoje dalyje "Biografijos" (2016 m.).

Ištekėjusi.