Tėvai: Anicetas Bakura (1901–1986) ir Anastazija Vildžiūnaitė-Bakurienė (1905–1996). Augo šešių vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Broliai ir seserys: Vytautas Anicetas Bakura (g. 1930 m.), Antanas Bakura (1932–2000), Domicelė Bakuraitė-Grigonienė (g. 1934 m.), dvyniai Petras Bakura (1944–1944) – mirė kūdikystėje ir Ona Bakuraitė-Kuprionienė (g. 1944 m.).

Baigė vidurinę mokyklą, 1954 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo prancūzų kalbos mokytojos išsilavinimą.

1953–1965 m. S. Bakuraitė-Vitkienė dirbo Skiemonių (Anykščių r.) vidurinėje mokykloje prancūzų kalbos mokytoja.

Nuo 1965 m. iki gyvenimo pabaigos S. Vitkienė gyveno Anykščiuose ir iki pensijos dirbo miesto mokyklose prancūzų kalbos mokytoja.

1965–1967 m. ji dirbo Anykščių 2-ojoje aštuonmetėje mokykloje, ją pertvarkius, 1967–1982 m. buvo Anykščių 2-osios vidurinės mokyklos mokytoja, 1982–1984 m. buvo Anykščių Antano Vienuolio vidurinės mokyklos mokytoja. 1973–1974 m. ji dirbo ir Anykščių 2-osios vidurinės mokyklos bendrabučio auklėtoja, 1970–1974 m. su pertraukomis – ir Anykščių vakarinės (pamaininės) neakivaizdinės vidurinės mokyklos prancūzų kalbos mokytoja.

Išėjusi į pensiją, 1984–1985 m. S. Vitkienė dar dirbo Skiemonių vidurinėje mokykloje prancūzų kalbos mokytoja.

Ištekėjo 1954 m. birželio 13 d., vyras Pranas Vytenis Vitkus (1925–2019) – pedagogas rusų kalbos mokytojas. Vaikai: Romualdas Vitkus (g. 1957 m.) – inžinierius statybininkas, sporto organizatorius, ir Gintaras Vitkus (g. 1961 m.) – inžinierius, verslininkas.

Mirė 2018 m. vasario 26 d. Anykščiuose. Palaidota Burbiškio (Anykščių r.) kapinėse Bakurų ir Vitkų šeimų kape. Kapą ženklina paminklinė šlifuotų akmens plokščių kompozicija su kryžiumi centre ir įrašais. Dešiniojoje plokštėje iškaltas įrašas: "Vitkai / Stanislava 1929–2018 / Pranas Vytenis 1925–2019".