Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jokūbas Kęstutis ŽIGAS
2018-10-11

Vardas: Jokūbas Kęstutis
Pavardė: ŽIGAS
Gimimo data: 1939-03-15
Gimimo vieta: Kačiokiškio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Agronomas, žemės ūkio veiklos organizatorius, vadovas


Tėvai: Antanas Žigas-Žigavičius (1884–1942) – gydytojas ir Vitalija Raupelytė (Baukytė)-Žigienė (1900–1986) – žemdirbė. Augo aštuonių vaikų šeimoje, buvo jauniausias. Broliai ir seserys: Prima Žigaitė-Bagočiūnienė (g. 1926 m.)  – buhalterė, Angelė Žigaitė-Puodžiukienė (g. 1927 m.) – gydytoja odontologė, agronomo Antano Puodžiuko žmona, Vitalija Žigaitė-Juozaponienė (1928–?) – namų šeimininkė, Vytautas Žigas (1930–1994) – automechanikas, Gintautas Žigas (g. 1931 m.) – darbininkas, Birutė Žigaitė-Indriūnienė (g. 1934 m.) – medicinos laborantė, Danutė Žigaitė (1936–1997) – medikė.

1963 m. baigė studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomo išsilavinimą.

1963–1964 m. J. K. Žigas dirbo Šilalės gamybinėje žemės ūkio valdyboje inspektoriumi-organizatoriumi.

1964–1966 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje.

Nuo 1966 m. jis dirbo Anykščių rajono Elmininkų bandymų stotyje moksliniu bendradarbiu, iki 1977 m. vasaros buvo Anykščių vaismedžių medelyno (Ažuožeriai) vyriausiasis agronomas.

Paskirtas 1977 m. birželio 2 d., 1977–1991 m. J. K. Žigas dirbo Anykščių rajono "Švyturio" kolūkio (Piktagalys) pirmininku. Jo vadovaujamas ūkis tapo vienas stipriausių Anykščių rajone, didžiausio gamybos rentabilumo dėka jis buvo laikomas elitiniu ir pasižymėjo didžiausiu žemės ūkio gamybos pelningumu Anykščių rajone.

Jam vadovaujant, "Švyturio" kolūkyje, pirmajame Anykščių rajone, buvo įdiegtas šakinis gamybos valdymas, buvo suburtas gabių žemės ūkio specialistų kolektyvas ir jiems pavesta savarankiškai vadovauti augalininkystei, gyvulininkystei ir mechanizacijai. Kolūkio galvijų ir kiaulių fermos buvo pripažintos veislinėmis, ūkis tapo daugiamečių žolių sėklininkystės ūkiu.

Buvo pastatytas naujas kolūkio centrinės Piktagalio gyvenvietės, tuo metu vadintos Kuniškiais, infrastruktūrinių pastatų kompleksas: valgykla ir parduotuvė, kultūros namai su administraciniu pastatu, vaikų darželis, pirtis, bendrabutis, sporto salė. Šioje bei Vikonių gyvenvietėse įrengtas vandentiekis, išasfaltuotos gatvės, pasodintas parkas, iškasti tvenkiniai, atsirado mažosios architektūros elementų.

Kolūkio teritorijoje J. K. Žigo iniciatyva 1989–1990 m. buvo įrengtas Pagojės rekreacinis tvenkinys, skirtas žuvininkystei. Vieninteliame rajono ūkyje prie įvažiavimo į centrinę gyvenvietę buvo pastatytas  kryžius (autorius – Kęstutis Indriūnas, 1988 m.).

1991–2006 m. jis dirbo Anykščių rajkoopsąjungos uždarosios akcinės bendrovės "Anykščių duona" direktoriumi, kol ši įmonė 2006 m. buvo likviduota, o jos vadovas išėjo į pensiją.

J. K. Žigas 1985–1990 m. buvo Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos deputatas, Moterų darbo ir buities, motinystės ir vaikų apsaugos komisijos narys.

Jis buvo Anykščių rajono kolūkių tarybos pirmininkas. Pirmuosiuose demokratiškuose savivaldos rinkimuose J. K. Žigas buvo išrinktas 1990–1995 m. Anykščių rajono tarybos deputatu.

Paskutiniais gyvenimo metais jis buvo Pagojės tvenkinio nuomotojas, organizavo šiame vandens telkinyje limituotą žūklę.

J. K. Žigas buvo medžiotojas, Anykščių medžiotojų klubo "Puntukas" pirmininkas. Jis surinko vertingą medžioklės trofėjų kolekciją.

Laisvalaikiu medžiodavo.

Buvo vedęs, žmona Saturnina Žigienė (g. 1942 m.) – tarnautoja. Vaikai: Eglė Žigaitė-Karalkevičienė – gydytoja pediatrė ir Linas Žigas – darbininkas.

Mirė 2014 m. sausio 10 d. Anykščiuose. Palaidotas Anykščių naujosiose kapinėse. Kapą ženklina skulptūrinė kompozicija – akmeninis stilizuotas stogastulpis su iškaltu kryžiumi vandens telkinio pakrantėje ir lauko riedulys su iškaltu įrašu: "Žigai / Jokūbas Kęstutis / 1939–2014 / Saturnina / 1942".