Tėvai: Petras Labonas (1901–?) ir Ona Perevičiūtė-Labonienė (1899–?) – žemdirbiai. Broliai ir seserys: Anelė Labonaitė – mirė jaunystėje, Zofija Labonaitė – mirė jaunystėje, Petras Labonas ir Juozas Labonas.

Tėvams apie 1937 m. persikėlus, augo Panevėžio krašte, mokėsi Žibartonių (Panevėžio r.) ir Pociūnėlių (Radviliškio r.) pradžios ir Krekenavos (Panevėžio r.) vidurinėje mokyklose. 1952–1957 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją

1957 m. V. Labonas buvo įšventintas kunigu.

1957–1961 m. jis buvo vikaras Kėdainių Šv. Juozapo parapijoje, paskui Betygaloje (Raseinių r.). Persekiojamas sovietų valdžios, 1961 m. neteko kunigo pažymėjimo ir kiek laiko dirbo Kauno "Sanito" vaistų fabrike, buvo vaikų darželio sargas Aleksote.

Nuo 1962 m. jis trumpai buvo Panevėžiuko (Kauno r.) parapijos altarista, vėliau dirbo Tytuvėnuose (Kelmės r.) vikaru, tarnavo Žeimelyje (Pakruojo r.), Lauksodyje (Pakruojo r.), Seredžiuje (Jurbarko r.), buvo Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios rektorius, 1997–2000 m. senatvę praleido kaip Kauno Šv. Juozapo parapijos altarista.

Mirė 2000 m. gegužės 17 d. Kaune. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.