1947–1958 m. mokėsi Viešintų vidurinėje mokykloje, ją baigė 5-ojoje abiturientų laidoje.

1961–1966 m. R. Alešiūnaitė-Bernatavičienė dirbo Viešintų ambulatorijoje gydytojo odontologo padėjėja. 1966–1969 m. ji buvo Viešintų pašto telefonininkė.

1974–1996 m. R. Bernatavičienė dirbo Anykščių rajono centrinėje, Anykščių rajono viešojoje bibliotekoje bibliotekininke, 1974–1976 m. buvo Laitelių filialo bibliotekininkė, nuo 1976 m. du dešimtmečius iki pensijos – Viešintų filialo bibliotekininkė.

1978 m. ji baigė bibliotekininkystės kursus Vilniaus pedagoginiame institute.

Nuo 1974 m. R. Bernatavičienė dalyvavo kraštotyros veikloje, rinko kraštotyros medžiagą apie Viešintų kraštą ir jo žmones.

Ji parengė kraštotyros darbus: "Viešintų apylinkės audėjos" (1976 m.), "Iš močiutės dainų kraitelės" (1979 ir 1989 m.), "Apie nykstančius ir išnykusius kaimus" (1979 m.), "Atsiminimai apie dvarus" (1980 m.), "Darbas meistrą giria" (apie Eugenijų Šarauską, 1988 m.), "Tremties išgyvenimai" (Alfredo Klimašausko prisiminimai, 1992 m.), "Išrovė iš tėvynės mus kaip medį" (1999 m.). Jos sukauptų kraštotyros rinkinių rankraščiai ir mašinraščiai saugomi Viešintų bibliotekoje.

R. Bernatavičienė apdovanota Anykščių rajono Vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus Garbės raštu (1976 m.).

Laisvalaikiu šoko Viešintų etnografiniame šokių kolektyve.

Buvo ištekėjusi, vyras Mindaugas Bernatavičius – mechanizatorius. Dukterys: Jolanta Bernatavičiūtė-Mameniškienė (g. 1965 m.) – bibliotekininkė ir kraštotyrininkė, Reda Bernatavičiūtė-Pupštienė (g. 1969 m.) – pedagogė.
 
R. Bernatavičienės kraštotyrinė veikla pristatoma leidiniuose "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas. Pirmoji dalis. Biografijos" (2016 m.) ir "Anykščių kraštotyrininkai : biobibliografinis žodynas. Antroji dalis. Bibliografinė medžiaga (1889–2017)"  (2018 m.).