Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Karolis PUKEVIČIUS
2015-11-12

Vardas: Karolis
Pavardė: PUKEVIČIUS
Gimimo data: 1885-01-12
Gimimo vieta: Pakalniškių viensėdis (Anykščių r.)

Trumpai:
Vargonininkas, chorvedys, pedagogas, visuomenininkas


Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1882 m.

Tėvas Ignotas Pukevičius – žemdirbys ūkininkas.

1896 m. baigė trijų skyrių rusišką mokyklą.

1896–1899 m. K. Pukevičius dirbo pas ūkininkus ir jau pats mokė vaikus 1896–1897 m. Bliuvonių kaime (Anykščių r.), 1897–1898 m. – Maigių kaime (Anykščių r.), 1898–1899 m. – Šiaulių kaime (Anykščių r.).

1899–1901 m. jis mokėsi vargonuoti pas Kurklių (Anykščių r.) vargonininką, o 1901 m. – pas vargonininką Velikonį Balninkuose (Molėtų r.). 1901–1902 m. jis mokėsi vargonavimo Kaune pas Juozą Naujalį.

1902–1904 m. K. Pukevičius dirbo vargonininku Šešuoliuose (Širvintų r.). 1904–1905 m. jis tęsė mokslą Kaune pas J. Naujalį.

J. Naujalio rekomenduotas ir pirmojo Mažeikių klebono Pranciškaus Meškausko kvietimu K. Pukevičius 1905 m. atvyko į Mažeikius ir pradėjo vargonininkauti, buvo pirmasis Mažeikių vargonininkas bei choro vadovas. Čia 1905 m. gruodį jis subūrė jaunimo chorą, kuris netrukus pradėjo giedoti net ir keturbalses mišias.  Kartu su Juozu Vaičkumi (1885–1935) 1905 m. jis organizavo Mažeikiuose pirmąjį lietuvišką vakarą.

1906–1909 m. jis atliko privalomąją karinę tarnybą carinės Rusijos kariuomenėje. Mokėdamas rusų ir lenkų kalbas, jis dirbo vertėju ir grojo klarnetu pulko orkestre Užkaukazėje.

Po tarnybos 1909 m. jis grįžo į Mažeikius, pradėjo dirbti "Saulės" lietuvių pradžios mokykloje muzikos mokytoju. Jis taip pat vargonininkavo ir vadovavo parapijos chorui, rengė vakarus-koncertus ir gegužines.

1913 m. jis dar kartą mokėsi pas J. Naujalį Kaune ir gavo diplomą, kad yra baigęs vargonininkų mokyklą. 

1914 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, K. Pukevičius vėl buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, bet netrukus pateko į vokiečių nelaisvę. 1914–1918 m. jis dirbo komendantūroje, lenkų lageryje suorganizavo vyrų chorą, o prancūzų lageryje vargonavo Mišių metu.

1918 m. vasarą jis grįžo į Mažeikius ir su trumpa pertrauka ten gyveno iki pat gyvenimo pabaigos, iki 1956 m. dirbo Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje vargonininku ir bažnyčios chorų vadovu.

1919–1930 m. K. Pukevičius buvo ir Mažeikių vidurinės mokyklos, kuri vėliau išaugo į gimnaziją, muzikos mokytojas ir choro vadovas. Vienas iš pirmųjų jo mokinių 1919–1922 m. buvo būsimasis kompozitorius ir chorvedys Konradas Kaveckas (1905–1996). Nuo 1932 m. jis taip pat turėjo muzikos pamokų ir Mažeikių žemės ūkio mokykloje.

Mažeikių progimnazijos ir bažnyčios chorus jis parengė 1924 ir 1928 m. visos Lietuvos dainų šventėms Kaune, o 1938 m. dainų šventei Klaipėdoje parengė Mažeikių bažnyčios 35 giesmininkų chorą. Jis taip pat vadovavo 70 žmonių Mažeikių šaulių chorui, o vasaros atostogų metu lankė muzikos mokytojų kursus, kuriuos organizavo Klaipėdos konservatorija.

1940–1941 m. pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu K. Pukevičius buvo persekiojamas ir slapstėsi, vargonininkavo Notėnuose (Kretingos r.). 

Vokiečių okupacijos metais prie Mokslo ir meno draugijos Mažeikių skyriaus jis subūrė chorą, su kuriuo 1944 m. liepos 7 d. surengė paskutinį koncertą.

1945 m. lapkritį sovietinės valdžios jis buvo areštuotas kartu su keturiais kitais Mažeikių inteligentais ir pusmetį Šiauliuose be teismo kalintas, konfiskuotas jo turtas, tuo metu įvertintas 15 tūkst. rublių. Mažeikiečiams surinkus 200 parašų, iš kalėjimo buvo paleistas ir grįžo į Mažeikius.

Pokario metais K. Pukevičius dar buvo suorganizavęs Mažeikių gaisrininkų vyrų chorą.

Be muzikinio darbo K. Pukevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Apie 1910 m. jis dirbo komitete, teikusiame Mažeikių miesto gatvėms lietuviškus pavadinimus, padėjo rengti įstatus 1925 m. Šiauliuose įkurtai Lietuvos chorvedžių draugijai, buvo Sąjungos Vilniui vaduoti Mažeikių skyriaus vykdomojo komiteto pirmininkas, Mažeikių apskrities valdybos narys, Lietuvos prekybininkų ir amatininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas, gimnazijos komiteto narys, lietuviško žodžio ir muzikos propaguotojas.

Buvo vedęs. Duktė Eugenija Pukevičiūtė-Sprogienė.

Mirė 1957 m. gruodžio 27 d. Mažeikiuose. Palaidotas Mažeikių kapinėse.

Mažeikių muziejuje saugomas K. Pukevičiaus asmeninis archyvas – daugiau kaip 200 spaudos leidinių, nuotraukų, natų ir dokumentų.

K. Pukevičiaus biografija publikuojama Boleslovo Zubricko enciklopediniame žinyne "Pasaulio lietuvių chorvedžiai" (1999 m.).