1959 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo inžinierės geologės specialybę.

1959–1967 m. ji dirbo geologe Lietuvos geologijos valdybos ekspedicijose, nuo 1967 m. – Lietuvos Geologijos institute, kol išėjo į pensiją. 1967–1970 m. ji buvo šio instituto aspirantė, nuo 1971 m. – vyresnioji mokslinė bendradarbė.

1972 m. N. Sidaravičienė apsigynė geologijos-mineralogijos mokslų kandidatės disertaciją "Pietų Pabaltijo ordoviko ostrakodai ir jų stratigrafinė reikšmė", 1993 m. nostrifikuota fizinių mokslų, geologijos daktarė.
 
Svarbiausi N. Sidaravičienės darbai: ji aprašė vieną iš didžiausių pasaulyje ordoviko ostrakodų kolekcijų, surinktų iš geologinės nuotraukos ir iš naftos paieškų metu išgręžtų gręžinių kerno, išanalizavo ostrakodų pasiskirstymo ordoviko uolienų storymėje dėsningumus, Lietuvos ordoviko sluoksnių ir kitų Baltijos baseino ordoviko sluoksnių koreliacijos galimybę.

N. Sidaravičienė dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Latvijoje, Estijoje, Poliariniame Urale, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje, Norvegijoje. Ji dirbo Rytų Pabaltijo stratigrafinėse komisijose.

N. Sidaravičienė išleido monografijas: "Lietuvos ordoviko ostrakodai" (rusų kalba, 1992 m.) ir "Lietuvos ordoviko ostrakodai, biostratigrafija" (1996 m.), sudarė ir išleido žinyną "Lietuvos stratigrafiniai padaliniai" (1999 m.). Mokslininkė paskelbė per 30 mokslinių straipsnių.

Buvo ištekėjusi, vyras Donatas Jonas Sidaravičius (g. 1937 m.) – mokslininkas inžinierius technologas, spaustuvininkas. Sūnūs: Bronius Sidaravičius (1968–2018) – gydytojas odontologas implantologas ir Tomas Sidaravičius – gydytojas odontologas vadovas.

Mirė 2001 m. gruodžio 5 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Kairėnų kapinėse (25 sektorius, 2 eilė, 1 kapavietė). Kapą ženklina rausvo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija, dešiniajame horizontaliame akmens bloke iškaltas įrašas: "Nijolė Sidaravičienė / 1936–2001", atskirame centriniame akmens bloke iškaltas įrašas: "Bronius Sidaravičius / 1968–2018".