Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Aldona VASILIAUSKIENĖ
2016-04-20

Vardas: Aldona
Pavardė: VASILIAUSKIENĖ
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Pajedaitė
Gimimo data: 1945-07-23
Gimimo vieta: Galvydžių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Mokslininkė religijos istorikė, visuomenininkė


Tėvai: Vladas Pajeda (1912–1982) – žemdirbys ūkininkas, turėjęs 50 hektarų žemės, tremtinys, 1944 m. suimtas, kalintas ir išvežtas į lagerį, ir Ona Žiogūnaitė-Pajedienė – ūkininkė, slapstėsi nuo tremties. Brolis Eugenijus Pajeda, seserys Ona Pajedaitė ir Sigita Pajedaitė. Teta (tėvo sesuo) Ona Pajedaitė (g. 1925 m.) – pedagogė, fotomenininkė.

Šeimai dėl sovietinės valdžios persekiojimų išsiblaškius, nuo 1948 m. augo Skapiškyje (Kupiškio r.) pas tetą (motinos seserį) Viktoriją Žiogūnaitę, klebono kanauninko Nikodemo Kasperiūno šeimininkę.

Mokėsi Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume, įgijo kanklininkės specialybę. 1964–1975 m. dirbo pedagoginį darbą įvairiose Vilniaus mokyklose. 1974 m. neakivaizdžiai su pagyrimu baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo istorikės išsilavinimą.

1975–2006 m. A. Vasiliauskienė dirbo Vilniaus universitete, buvo Istorijos fakulteto vyresnioji laborantė, vėliau – Religijos studijų ir tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

1990 m. Vilniaus universitete ji apsigynė disertaciją "Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai senąja baltarusių kalba (paleografija, chronologija, diplomatika)", buvo istorijos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota humanitarinių mokslų, istorijos daktarė.

2004–2010 m. ji buvo Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Šiaurės Lietuvos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. – ir Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros docentė, skaitė specialų kursą magistrantams.

Nuo 1992 m. A. Vasiliauskienė tyrinėja Lietuvos katalikų intelektualinį sąjūdį, Lietuvių katalikų mokslo akademijos ir jos narių veiklą. Ji yra Lietuvių katalikų mokslo akademijos Istorijos mokslų sekcijos pirmininkė, Lietuvos istorijos laikraščio "Voruta" redakcinės kolegijos narė. Ji yra žymių Lietuvos asmenų: prelato Mykolo Krupavičiaus, Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio, Dievo tarnaitės Barboros Umiastauskaitės-Žagarietės, Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno – atminimo įamžinimo komisijų narė.

Nuo 2001 m. A. Vasiliauskienė susidomėjo ukrainistikos tematika, tyrinėja lietuvių ir ukrainiečių istorinius ir kultūrinius ryšius, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją bei veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje. Ji yra viena iš Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos kūrėjų bei jos prezidentė (nuo 2000 m.).

A. Vasiliauskienė taip pat yra Lvovo (Ukraina) nacionalinio Ivano Franko universiteto vyriausioji mokslo darbuotoja, 2006–2008 m. šiame universitete skaitė specialų kursą, yra šio universiteto bibliotekos mokslinio leidinio "Knygotyra ir informacinės technologijos" redakcinės kolegijos narė.

2005 m. jos iniciatyva buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Šiaulių universiteto ir Lvovo nacionalinio I. Franko universiteto.

A. Vasiliauskienė parašė ir išleido knygas:

1980 m. – "Pranė Dundulienė : bibliografija".

1984 m. – "Stanislovas Lazutka : bibliografija".

1992 m. – "Lietuvių katalikų mokslo akademija".

1995 m. – "Kai akademikas kunigas Antanas Liuima SJ prabyla...", "Žvilgsnis į Juozą Girnių".

1996 m. – "Stasio Antano Bačkio gyvenimo ir veiklos bruožai", "Vilkaviškio vyskupijos ganytojui – 70" (apie vyskupą Juozą Žemaitį).

1997 m. – "Gyvenimas Dievui ir Lietuvai : daktaras prelatas Juozas Prunskis švenčia 65 metų kunigystės ir 90 metų amžiaus jubiliejų", "Lietuvių katalikų mokslo akademijos žinynas : LKMA 75-mečiui paminėti".

1998 m. – "Arkivyskupas Juozapas Jonas Skvireckas : gyvenimas ir veikla" (chronologinė rodyklė), "Petro Perkumo idėjų dvasia : 2000-ųjų Kristaus gimimo metų jubiliejų pasitinkant".

2001 m. – "Mokslo ir idealo keliu" (profesoriaus Justino Pikūno biografija), "Monsinjoras Jonas Juodelis : biografinė apybraiža", "Akmenuotas patrioto kelias" (Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Prano Dovydaičio biografija).

2003 m. – "Arkivyskupo Mečislovo Reinio gyvenimo ir veiklos datos".

2004 m. – "Monsinjoras Klemensas Gutauskas : monografija", "Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilica (paleografija, chronologija, diplomatika)" (monografija, išleista ukrainiečių kalba).

2011 m. – "Monsinjoras Petras Baltuška : monografija".

Ji sudarė ir išleido straipsnių rinkinius "Filosofijos daktaras kunigas Juozapas Čepėnas"  (2001 m.), "Prelatas Mykolas Krupavičius" (su Edvardu Kriščiūnu, 2007 m.), buvo viena iš leidinio "Pirmasis Lietuvos Statutas. Tekstai senąja baltarusių, lotynų ir senąja lenkų kalbomis" (1991 m.) rengėjų, publikavo daugiau kaip 900 straipsnių periodikoje.

A. Vasiliauskienė gavo du popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimo raštus (2005 m. rugsėjo 30 ir lapkričio 20 d.).

Ji laimėjo antrąją vietą (2000 m.) ir pirmąją vietą (2006 m.) konkursuose, kuriuos paskelbė "Lietuvių balsas" (JAV). A. Vasiliauskienė buvo apdovanota "Giedros" korporacijos (JAV) premija kaip lietuvė moteris, pasižymėjusi krikščioniškų idealų tarnyboje (2000 m.), Prano Dovydaičio premija (2001 m.).

Ji buvo apdovanota Ukrainos Respublikos Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu (2006 m.), Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu (2001 m.) bei Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto jubiliejiniais Taraso Ševčenkos ir Ivano Franko medaliais (2005 m.).

A. Vasiliauskienė gavo organizacijos "Ukraina-pasaulis" aukščiausią apdovanojimą – Aukso žvaigždės ordiną (2006 m.) ir tapo pirmąja ne ukrainiete, kurios veikla taip įvertinta, taip pat buvo apdovanota šios organizacijos Garbės diplomu (2003 m.). Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ją apdovanojo sidabro Garbės ženklu "Už nuopelnus" (2005 m.). Ji taip pat buvo apdovanota Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Padėkos raštu už diplomatinę veiklą (2006 m.).

Ji apdovanota Kupiškio rajono savivaldybės mero garbės ženklu "Už nuopelnus Kupiškiui" (2009 m.), pelnė Kupiškio rajono savivaldybės prizą "Už nuopelnus kultūrai" nominacijoje "Už Kupiškio krašto kultūros garsinimą, reprezentavimą, kultūrinę ir aktyvią kraštotyrinę veiklą" (2016 m.).