Tėvai: Simonas Keblas (?–1915) iš Kopūstėlių kaimo (Ukmergės r.) ir Ona Bliudžiūtė-Keblienė (?–1915) iš Vaičiuliškių kaimo (Anykščių r.), gyvenę Kavarske (Anykščių r.). Už paramą 1863 m. sukilimo dalyviams jie buvo ištremti į Usoljės (Irkutsko gubernija, Rusija) druskų kasyklas, 25 metus praleido katorgoje, vėliau prasigyveno iš verslo Irkutske. S. Keblas buvo 13-as ir paskutinis jų vaikas, vienintelis išgyvenęs tėvų tremtį.

1910 m. jis baigė Irkutsko (Rusija) realinę pradžios mokyklą.

1910 m. S. Keblas su tėvais grįžo į Lietuvą, gyveno Kavarske (Anykščių r.), baigė Ukmergės gimnaziją.

1915 m. tėvai bėgo nuo Pirmojo pasaulinio karo fronto į Rytus ir pakeliui mirė nuo vidurių šiltinės, o S. Keblas buvo paimtas į carinės Rusijos kariuomenę. Jis dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose, traukėsi kartu su Rusijos kariuomene nuo Pabradės pro Daugpilį ir Rezeknę į Vitebską. 1917 m. jis suartėjo su bolševikais, vėliau dalyvavo pilietinio karo frontuose nuo Sankt Peterburgo (Rusija) iki Juodosios jūros, buvo sužeistas.

1921 m. pasveikęs Vladikaukazo (Rusija) ligoninėje, S. Keblas grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kavarske, kartu parsivežė ir žmoną. Jis dirbo mokytoju Pienionių (Anykščių r.) mokykloje, turėjo Kavarske privačią parduotuvę. Vėliau dirbo Kavarsko bibliotekoje, valsčiaus raštinėje, karo metais iki 1944 m. vasaros buvo Svirnų (Anykščių r.) pradžios mokyklos vedėjas.

Po Antrojo pasaulinio karo jis  kiek laiko dirbo švietimo institucijose: nuo 1944 m. rudens iki 1945 m. sausio buvo Ukmergės apskrities Liaudies švietimo skyriaus priešmokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo ir patronavimo inspektorius, 1945 m. sausį perkeltas į Ukmergės mergaičių gimnaziją matematikos mokytoju, ten dirbo iki 1945 m. rudens. Nuo 1944 m. rugsėjo 1 d. jis ėjo ir atkurtos Kavarsko bibliotekos vedėjo pareigas.

S. Keblas buvo laikomas auksarankiu: mokėjo kirpti plaukus, siūti, fotografuoti, mūryti krosnis, drožti klumpes, gražiai grojo pianinu, gitara, smuiku, padėdavo žmonėms surašyti įvairius raštus, būdavo kavarskiečių patarėjas visokiausiais klausimais.

Senatvėje iš Kavarsko jis persikėlė į Vilnių, ten giedojo bažnytiniame chore, iš kitų kalbų vertė bažnytines giesmes.

Gyvendamas Kavarske, S. Keblas parašė ir išleido dramą apie knygnešius "Už Tėvynę" (1930 m.), kurios veiksmas kilnojamas iš Prūsijos pasienio į Sibiro katorgą, galiausiai – į Nepriklausomą Lietuvą, istorinę dramą iš pomirtinių Vytauto Didžiojo laikų "Mūšis ties Vilkmerge" (1931 m.).

Jis sumanė ir pradėjo leisti keturių dalių veikalą "Pasaulio atmaina": išleido romaną "Pasauliniame fronte... Ekstra telegrama!" (1935 m.) ir jo tęsinį "Pasaulinis karas" (1936 m.). Trečioji tetralogijos dalis "Revoliucija, chaosas, krizė" buvo paruošta spausdinti 1939 m., bet dėl sovietinės okupacijos liko neišleista. S. Keblas dar buvo įpusėjęs ir ketvirtąjį romaną "Antichristija", tačiau jo bei trečiojo romano rankraščiai žuvo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1944 m. apšaudžius jo namą Kavarske, vėliau kūrinys nebebuvo atkurtas.

Savo romanus S. Keblas pasirašinėjo M. Ptou slapyvardžiu. Jis yra sudarytas iš pirmųjų lenkiško užrašo ant Čenstakavos (Lenkija) Dievo Motinos paveikslo raidžių: "Marija, pod tvoję obrone uciekamysię" ("Marija, tavo apgynimo šaukiamės").

Vedė 1921 m. Maskvoje (Rusija), žmona Alina Poniatauskaitė-Smoliakaitė-Keblienė (1896–1968) iš Polocko (Baltarusija) – paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio palikuonė. Vaikai: Stanislovas Keblas (1923–1987) – pedagogas, gydytojas, Vanda Keblaitė (1924–1947) – studentė odontologė, jauna mirusi nuo džiovos, Leonas Keblas (1925–2017) – žurnalistas, vertėjas, Vaclovas Keblas (1926–1999), Albertas Keblas (1929–1993), Antanas Keblas (1930–2014) – mokytojas.

Mirė 1979 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse šeimos kape (8 sektorius, 3 eilė, 1A kapas). Kapą ženklina rausvo šlifuoto akmens paminklinė kompozicija, steloje iškaltas įrašas: "Alina Keblienė / 1896–1968 / Stasys Keblas M. Ptou / 1896–1979 / Albertas Keblas / 1929–1993 /  Vanda Keblienė  / 1928 / Antanas Keblas / 1930–2014".

S. Keblo dramą "Už tėvynę" vaidino JAV lietuviai (1995 m.), "Mūšis ties Vilkmerge" buvo inscenizuotas ant Ukmergės piliakalnio, minint Ukmergės miesto 770 metų ir Pabaisko mūšio 560 metų jubiliejus (1995 m.).