Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Vladas BUBLYS
2023-12-04

Vardas: Vladas
Pavardė: BUBLYS
Gimimo data: 1903-10-12
Gimimo vieta: Narbūčių k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Agronomas, verslininkas, ekonomistas finansininkas, visuomenininkas


Tėvai – žemdirbiai ūkininkai. Augo gausioje šeimoje.

Vaikystėje mokėsi pas kaimo daraktorių, 1914–1915 m. lankė Svėdasų (Anykščių r.) rusišką pradžios mokyklą, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui toliau nebesimokė. 1919–1921 m. lankė Svėdasų pradžios mokyklą, bet jos nebaigęs ir savarankiškai pasiruošęs, 1921–1927 m. toliau mokėsi ir baigė Rokiškio gimnaziją. Mokykliniais metais V. Bublys buvo aktyvus visuomenininkas: priklausė ateitininkų, skautų, blaivininkų ir pavasarininkų organizacijoms, dvejus metus vadovavo Lietuvos katalikiškojo jaunimo sąjungos "Pavasaris" Svėdasų kuopai. 1926 m. vykstant Lietuvos Seimo rinkimams, jis buvo krikščionių demokratų agitatorius.

1927–1934 m. jis studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (Kėdainių r.) agronomiją. Studijuodamas jis priklausė studentų ateitininkų korporacijai "Agricola", studentų sąjungai ir Vilniui vaduoti sąjungai, buvo šaulių būrio narys, kooperacinės kredito bendrovės narys.

Po teorinių studijų 1931 m. jis buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo atskirojoje artilerijos grupėje Aukštojoje Panemunėje (Kaunas), į atsargą buvo išleistas kaip vyresnysis puskarininkis.

1932–1933 m. V. Bublys atliko gamybinę agronomo praktiką Jakų dvare. 1933–1934 m. jis parengė ir apsigynė diplominį darbą "Kiaušinių prekyba ir rinka", įgijo agronomo išsilavinimą.

1934–1935 m. V. Bublys dirbo rajono agronomu Radviliškyje, organizavo jaunųjų ūkininkų ratelių ir kooperatinės kredito bendrovės veiklą.

Nuo 1935 m. jis gyveno ir dirbo Tauragėje. 1935–1940 m. V. Bublys buvo Tauragės žiemos žemės ūkio mokyklos vedėjas, Tauragės rajono agronomas. 1937–1944 m. jis taip pat buvo Tauragės žemės ūkio kooperatyvo valdybos narys, pirmininkas, 1938–1944 m. – "Lietūkio" tarybos narys.

1938 m. Tauragėje jis suorganizavo mergaičių namų ruošos mokyklą.

1940–1941 m., pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, V. Bublys buvo paskirtas Tauragės žemės ūkio skyriaus viršininku ir Lietuvių repatriacijos iš Vokietijos komisijos pirmininku. Atsisakęs skyriaus viršininko pareigų, 1941 m. jis dirbo Tauragės apskrities agronomu.

1941–1944 m. jis buvo kooperatinių bendrovių sąjungos "Pienocentras" direktorius, "Lietūkio" valdybos narys.

Gyvendamas Lietuvoje, V. Bublys ūkio klausimais rašė straipsnius "Žemės ūkiui", "Ūkininkui", "Darbininkui". 

1944 m. rudenį jis pasitraukė į Vakarus, 1944–1945 m., iki karo pabaigos, gyveno Kvedlinburge (Quedlinburg, Vokietija) ir dirbo šio miestelio sėklų paruošimo sandėlyje. Šią vietovę perdavus Sovietų Sąjungos įtakos zonai, 1945 m. vasarą V. Bublys  toliau traukėsi į Vakarus, įsikūrė Bodensverderyje (Bodenswerder, Vokietija), kur kartu su kitais suorganizavo lietuvių pabėgėlių stovyklą. 1945–1947 m. jis tęsė agronomijos studijas Bonos (Vokietija) universitete ir apsigynė agronomijos daktaro mokslinį laipsnį.

1947–1949 m. jis buvo Augustdorfo (Vokietija) karo pabėgėlių stovyklos lietuvių grupės vadovas.

1949 m. gegužę V. Bublys su šeima persikėlė į JAV ir iki gyvenimo pabaigos apsistojo Detroite (Mičigano valstija).

1949 m. vasarą jis dirbo privačiame ūkyje netoli Detroito, nuo 1949 m. rudens gavo darbo mieste ir 1949–1969 m. dirbo "Ford Motor" bendrovėje, kol išėjo į pensiją. Nuo 1951 m. V. Bublys buvo "Ford" automobilių gamyklos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojas. Filadelfijos (Philadelphia, Pensilvanijos valstija) La Salle universitete baigęs neakivaizdinį buhalterijos kursą ir įgijęs buhalterio išsilavinimą, jis perėjo į tos pačios įmonės sąskaitybos skyrių, kur dirbo iki 1969 m.

V. Bublys aktyviai dalyvavo lietuvių emigrantų visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Jis buvo išrinktas į pirmąją JAV Lietuvių bendruomenės Mičigano apygardos Detroito apylinkės valdybą, taip pat buvo Ateitininkų Sendraugių Detroito kuopos narys, jos valdybos narys, pirmininkas. Kartu su kitais Sautfilde (Southfield), šalia Detroito, jis įkūrė šeštadieninę lituanistinę "Žiburio" mokyklą.

Jis buvo Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos Detroito skyriaus valdybos narys ir iždininkas, Bendro Amerikos lietuvių fondo narys. Ji taip pat dalyvavo krikščionių demokratų veikloje, ketverius metus buvo popiežiaus Leono XIII fondo valdybos pirmininkas, kaupė lėšas krikščioniškosios demokratijos veiklai ir leidybai.

1955–1975 m. V. Bublys tvarkė Lietuvių meno ansamblio "Dainava" sąskaitybą, buvo vienas iš "Dainavos" jaunimo stovyklų steigėjų, jos valdybos ir tarybos narys. Nuo 1970 m. jis tvarkė ir Detroito Šv. Beatričės lietuvių parapijos finansinę atskaitomybę.

V. Bublys buvo Lietuvių enciklopedijos bendradarbis, parašė ir išleido knygą "Žemės ūkio gamybinė kooperacija nepriklausomoje Lietuvoje 1920–1940 metais" (kartus su kitais autoriais, 1972 m.), 1974 m. išleido šios knygos santraukas vokiečių ir anglų kalbomis. Jis rašė straipsnius "Draugui", "Garsui", "Ateičiai".

Vedė Tauragėje, žmona Stasė Užupytė-Bublienė (1910–2009) – pedagogė, visuomenininkė ateitininkė. Sūnūs: Romualdas Bublys (1938–2023) – inžinierius mechanikas, visuomenininkas, Algimantas V. Bublys (g. 1941 m.) – architektas, visuomenininkas. Anūkės Vija Bell, Rama Kavaliauskienė, Aida O-Meara, Gaja Milevičienė, Milda Bublytė, Lina Bublytė, anūkas Tauras Bublys.

Mirė 1985 m. gruodžio 28 d. Detroite (Mičigano valstija, JAV). Palaidotas Detroito Holy Sepulchre kapinėse.