Tėvai – žemdirbiai mažažemiai ūkininkai. Užaugo aštuonių vaikų šeimoje su dviem broliais ir penkiom seserimis, buvo tarp jauniausių, dar keturi broliai ir seserys mirė maži.

1932–1935 m. mokėsi Rutkiškių (Jurbarko r.) pradžios mokykloje, 1935–1937 m. – Eržvilko (Jurbarko r.) pradžios mokykloje, 1937–1944 m. – Jurbarko valstybinėje gimnazijoje, 1944–1945 m. baigė Eržvilko gimnaziją. 1945–1949 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje.

1948 m. spalio 31 d. Kauno arkikatedroje Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas įšventino I. Butkų kunigu.

Po šventimų studijas tęsęs I. Butkus 1949 m. kovo 25 d. su keliolika kitų seminaristų buvo ištremtas į Sibirą (Rusija). 1949–1950 m. jis buvo žvejys Olchone, Baikalo ežero saloje (Irkutsko sritis), 1950–1957 m. dirbo darbininku – miško kirtėju ir statybininku Taišeto rajone (Irkutsko sritis), 1957–1961 m. buvo Suetichos (Taišeto rajonas) buitinio kombinato "Sibiriak" vyriškų rūbų siuvėjas. Būdamas tremtyje, I. Butkus rūpinosi tautiečių ir svetimtaučių dvasiniu gyvenimu, gyveno viltimi ir atgimimo dvasia.

1961 m. balandį I. Butkus grįžo į Lietuvą. 1961 m. gegužės 24 d. jis buvo paskirtas laikinuoju Raseinių parapijos vikaru, paskui 1962–1966 m. buvo Raseinių bažnyčios vikaras. Paskirtas 1966 m. birželio 6 d., 1966–1970 m. jis buvo Pajieslio (Kėdainių r.) Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, suremontavo XIX a. viduryje statytą medinę Pajieslio bažnyčią. 1970–1971 m. jis pusantrų metų buvo Balninkų (Molėtų r.) Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas, tvarkė apleistą bažnyčią, kol buvo perkeltas į Kauną.

Perkeltas 1971 m. gruodžio 28 d., 1971–1977 m. I. Butkus buvo Kauno Vilijampolės Šv. Juozapo parapijos klebonas. 1975–1979 m. jis kartu ėjo Kauno arkivyskupijos kanclerio pareigas, 1975–1976 m. Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje dirbo bažnytinės rusų kalbos dėstytoju. 1977–1980 m. jis buvo Kauno Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas.

1980–1990 m. jis tarnavo Kelmės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonu, kartu administravo ir Šaltenių (Kelmės r.) Švč. Jėzaus Širdies parapiją. Kelmėje I. Butkus suremontavo bažnyčią, palaikė itin nuoširdų bendravimą su parapijiečiais, itin rūpinosi katechizacija. 

1990–1998 m. I. Butkus gyveno Kavarske (Anykščių r.) ir buvo Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas. Jis pasižymėjo nuoširdumu ir atvirumu.

1998 m. balandžio 23 d. iškeltas iš Kavarsko, 1998–2005 m. jis buvo Skirsnemunės (Jurbarko r.) Šv. Jurgio bažnyčios klebonas, 2003–2005 m. administravo ir Šimkaičių (Jurbarko r.) Šv. vyskupo Martyno parapiją. I. Butkaus iniciatyva buvo suremontuota Skirsnemunės bažnyčia.

1998 m. rudenį Skirsnemunėje paminėjęs kunigystės 50-metį, jis buvo kunigas jubiliatas.

Perkeltas 2005 m. gegužės 3 d., 2005–2018 m., iki gyvenimo pabaigos, I. Butkus buvo Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapijos altarista, aptarnaudavo ir Kauno III klinikinės ligoninės koplyčią. 2018 m. spalio 31-ąją jis rengėsi paminėti kunigystės 70-metį.

Laisvalaikiu mėgo muziką ir poeziją, skaitydavo periodiką ir klasikinę grožinę literatūrą, taip pat mėgo keliauti: pabuvojo Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Kanadoje. Amžininkų prisiminimuose išliko kaip itin optimistiškas, geranoriškas ir vaišingas, tikinčiųjų kiekvienoje parapijoje itin mylimas dvasininkas.

Mirė 2018 m. spalio 30 d. Kaune. Palaidotas Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčios šventoriuje.