Tėvai: Petras Krikštaponis (? – 1928) iš Mažeikių (Ukmergės r.) – emigrantas JAV, vėliau žemdirbys neturtingas valstietis, ir Salomėja Narbutaitė-Krikštaponienė-Butkienė (?–1974) – žemdirbė. Augo keturių vaikų šeimoje, buvo jauniausia. Seserys ir brolis: Stefanija Krikštaponytė-? (1915–?), Elena Krikštaponytė (1920–1976) ir Antanas Krikštaponis (1923–1953) – politinis kalinys Komijoje (Rusija). Tėvui susirgus ir anksti mirus, augo su motina ir senele Marija Narbutiene (1863–1941), o nuo 1932 m. – ir su patėviu Juozu Butkumi – dailide. 

Vyresniųjų seserų pamokyta, nuo 1933 m. savarankiškai skaitė ir rašė. 1934–1938 m. mokėsi Šaukuvos (Ukmergės r.) pradžios mokykloje, 1938–1940 m. baigė šešis skyrius Ukmergės pradžios mokykloje. 1940–1943 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1943–1946 m. nuo antrojo kurso mokėsi ir baigė Ukmergės mokytojų seminariją, įgijo pradinių klasių mokytojos specialybę.

1946–1949 m. I. Krikštaponytė-Rickienė dirbo Veprių (Ukmergės r.) progimnazijos pradinių klasių mokytoja, 1949–1951 m. buvo Dusetų (Zarasų r.) vidurinės mokyklos, 1951–1954 m. – Zarasų M. Melnikaitės vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. 

Nuo 1954 m. iki gyvenimo pabaigos I. Rickienė gyveno ir dirbo Anykščių rajone.

Atvykusi 1954 m. rudenį, 1954–1956 m. ji gyveno Svėdasuose ir buvo Svėdasų vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja.

Nuo 1956 m. ji gyveno Debeikiuose (Anykščių r.) ir 1956–1983 m. dirbo Debeikių vidurinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja. 1983–1984 m. ji buvo Debeikių vidurinės mokyklos parengiamosios klasės mokytoja, kol išėjo į pensiją.

Ji dalyvavo meno saviveikloje, visą gyvenimą rinko, užrašinėjo ir, kiek leido sveikata, pati dainavo lietuvių liaudies dainas Debeikių folkloro ansamblyje.

I. Rickienė 1945–1946 m. ir vėliau nuo 1995 m. iki gyvenimo pabaigos rašė, senatvėje publikavo spaudoje eilėraščius, prozos vaizdelius, buvo Anykščių rajono literatų klubo "Marčiupys" narė. Jos eilės pasižymėjo tradiciniu eiliavimu su itin ryškiais tautosakos motyvais.

I. Rickienė išleido knygeles "Gyvenimo verpetuose" (eilėraščiai ir miniatiūros, 2000 m.) ir "Gimto sodžiaus istorija" (atsiminimai, 2000 m.), paskelbė atsiminimus apie gimtojo Bimūnų kaimo šeimas periodiniuose leidiniuose.

Ištekėjo 1949 m., vyras Pijus Rickus (?–1988) – maisto pramonės technologas pienininkas. Liko našlė. Vaikų nesulaukė.

Mirė 2007 m. Debeikiuose (Anykščių r.).

Debeikių mokyklos moksleivių sukaupti I. Rickienės prisiminimai, jos literatūrinė kūryba bei tautosakos rinkinys saugomi A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kraštotyros fonde.