Tėvai: Alfonsas Baranauskas (1911–1971) – 1945–1969 m. politinis kalinys ir tremtinys Sibire (Rusija) ir Eleonora Valeikaitė-Baranauskienė (1908 – po 1969) – 1948–1969 m. tremtinė Sibire (Rusija). Broliai: Alfonsas Baranauskas (g. 1940 m.) – 1948–1960 m. tremtinys Sibire (Rusija), į Lietuvą nebegrįžęs, ir Giedrius Baranauskas (g. 1945 m.) – 1945–1963 m. savanoriškai atvykęs į tremtį Sibire (Rusija) ir augęs tremtinių šeimoje, sesuo Danutė Baranauskaitė-Liaugaudienė.

1945 m. sovietų represinėms struktūroms suėmus ir įkalinus tėvą, 1948 m. gegužės 22 d. ištrėmus motiną ir brolį, liko augti Troškūnuose, kol 1952 m. kartu su jaunesniuoju broliu Giedriumi išvyko į savanorišką tremtį Kedrovyj Loge (Manos r., Krasnojarsko kr., Sibiras, Rusija), kur tuo metu gyveno motina su jos broliu Alfonsu.

1955 m. pavasarį grįžusi į Lietuvą, tais pačiais metais baigė Troškūnų vidurinę mokyklą. 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete, Puslaidininkių fizikos katedroje apsigynė diplominį darbą "Seleninių elektrografinių sluoksnių pradinio potencialo priklausomybė nuo padėklo medžiagos" ir įgijo fizikės išsilavinimą.

Nuo 1960 m. S. Tauraitienė dirbo mokslinį darbą Elektrografijos mokslinių tyrimų institute. Jį reorganizavus, ji buvo elektrografijos mokslinio tyrimo instituto "Elmatronas" mokslinė bendradarbė, kol išėjo į pensiją.

Jos mokslinio darbo sritis – elektrografinių informacijos laikmenų tyrimas ir kūrimas.

1971 m. Vilniaus universitete ji apsigynė disertaciją "Arseno chalkogenidų elektrografinių sluoksnių tyrimas", buvo fizikos ir matematikos mokslų kandidatė, 1993 m. nostrifikuota fizinių mokslų, fizikos daktarė.

Ištekėjusi, vyras Aloyzas Tauraitis (?–?) – mokslininkas fizikas. Liko našlė. Vaikai: Virgilijus Tauraitis – gydytojas neurologas, gyvena ir dirba JAV, Vaidilė Tauraitytė-Balniuvienė – valstybės tarnautoja.