Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Juozapas Kęstutis PATAMSIS
2024-02-18

Vardas: Juozapas Kęstutis
Pavardė: PATAMSIS
Gimimo data: 1939-09-19
Gimimo vieta: Troškūnai (Anykščių r.)

Trumpai:
Dailininkas skulptorius


Tėvai: Juozapas Patamsis (1914–1990) – fotografas, emigrantas JAV, ir Emilija Rimkutė-Patamsienė (1915–1993) – darbininkė. Augo penkių vaikų šeimoje su seserimi ir trim broliais. Broliai: Eduardas Patamsis – bibliotekininkas, Algimantas Patamsis (1934–1974) – sportininkas boksininkas, sporto organizatorius, Petras Mindaugas Patamsis (1937–2012) – sportininkas boksininkas, sporto organizatorius, sesuo Irena Genovaitė Patamsytė-Kerškauskienė (1941–2010) – sportininkė bėgikė, tarnautoja. Dėdė (tėvo brolis) Antanas Patamsis (1909–1996) – fotografas, verslininkas, emigrantas JAV.

1945 m. tėvui slapstantis nuo sovietinių represijų ir pabėgus per Lenkiją į Vakarus, vėliau išvykus į JAV, vaikus užaugino viena motina, po karo iš Troškūnų persikėlusi į Vilnių.

Vaikystę praleido Troškūnuose, paskui augo ir mokėsi Vilniuje. 1961–1967 m. studijavo Vilniaus dailės institute. Mokykliniais ir studijų metais J. K. Patamsis aktyviai sportavo – buvo boksininkas. Jis daug kartų tapo Vilniaus jaunučių ir Lietuvos jaunių bokso čempionu.

1967–1971 m. J. K. Patamsis dirbo Techninės estetikos instituto Vilniaus filiale, vėliau iki gyvenimo pabaigos buvo laisvasis menininkas.

Jis kūrė horeljefines ir monumentalias skulptūras, dekoratyvines kompozicijas eksterjerui, antkapinius paminklus. Nuo 1967 m. su savo skulptūriniais darbais dalyvaudavo parodose. Jo kūriniams būdingos nesudėtingos kompozicijos, aiškios geometrinės formos. J. K. Patamsis buvo Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1991 m.).

Svarbiausi J. K. Patamsio kūriniai:

1967 m. – dekoratyviniai horeljefai ir sienelės Kauno medicinos institute.

1968 m. – horeljefas "Ave, vita".

1969 m. – memorialinė lenta Gabrieliui Landsbergiui-Žemkalniui.

1970 m. – dekoratyvinis horeljefas Elektrėnų elektrinėje.

1975 m. – dekoratyvinis skulptūrinis paminklas "Himnas darbui" Elektrėnuose.

1977 m. – monumentas Tarybinei armijai prie Salduvės piliakalnio (Šiaulių r.).

1990 m. – Laiminančiojo Kristaus skulptūra.

1991 m. – skulptūrinis akcentas Panerių (Vilniaus r.) memorialui "Kančių kelias".

1992 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Druskininkų bažnyčios frontone.

1993 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Postovos (Baltarusija) bažnyčios frontone.

1995 m. – Laiminančiojo Kristaus figūra Truskavos (Kėdainių r.) bažnyčios frontone, Mittelbiberacho miesto (Vokietija) herbai.

1997 m. – skulptūra "Europa" Lietuvos Respublikos Europos reikalų ministerijos hole.

2000 m. – "Palaiminimas" (Laiminančio Kristaus figūra) Eišiškių (Šalčininkų r.) bažnyčios šventoriuje.

2005 m. – skulptūrinė kompozicija "Žinia", skirta 1990 m. kovo 11-ajai (pastatyta Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, 2011 m.).

Jis taip pat sukūrė skulptūrines kompozicijas, kurios liko nepastatytos: "Lietuvos krepšinio šlovės metrika" ir "Kilk, daina, kelk dvasią", skirtą Dainų šventės dvasiai išreikšti Vingio parke Vilniuje.

Už monumentą prie Salduvės piliakalnio J. K. Patamsis gavo Lietuvos SSR valstybinę premiją (1978 m.).

Laisvalaikiu mėgo tinginiauti.

Buvo vedęs, žmona Salomėja Patamsienė (g. 1942 m.) – pedagogė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Vaikai: Darius Patamsis (g. 1963 m.), Kotryna Patamsytė (g. 1973 m.) – psichologė.

Mirė 2007 m. spalio 24 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse (55 sektorius, 9 eilė, 8 kapas). Kapą ženklina skulptūrinis paminklas – Nukryžiuotojo Jėzaus galva ant antikinės kolonos, kurioje įtaisyti įrašai: "Vita / Černiutė / 1942–1989" ir "A+A / Julija / Černiūtė / 1905–1996", šalia ant kapavietės įtaisytoje juodo akmens plokštėje iškaltas įrašas: "A A / Skulptorius / Kęstutis Patamsis / 1939–2007 / Mokytoja / Salomėja Patamsienė / 1942–".