Tėvai: Juozas Urbonas ir Ona Adamonytė-Urbonienė – žemdirbiai ūkininkai, turėję 20 ha žemės. Broliai: Justinas Urbonas (1916–1945) – stalius, laisvės gynėjas, nušautas po mėginimo legalizuotis, ir Jurgis Urbonas-Lakštutis (1924–1948) – laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, poetas, sesuo Emilija Urbonaitė-Tumienė-Žuvelė (1920–?) – laisvės gynėja partizanų ryšininkė, tremtinė. Dar 13 brolių ir seserų mirė maži: Julijona Urbonaitė (1910–1910), Veronika Urbonaitė (1911–1923), Kazimieras Urbonas (1913–1913), Juozapas Urbonas (1914–1914), dvyniai Jonas Urbonas (1919–1919) ir Ona Urbonaitė (1919–1919), Povilas Urbonas (1920–1922), Vincas Urbonas (1922–1923), dvyniai Petras Urbonas (1925–1925) ir Povilas Urbonas (1925–1925), Anelė Barbora Urbonaitė (1926–1926), Rozalija Urbonaitė (1928–1928) ir Marijona Apolonija Urbonaitė (1929–1929).

1912 m. kovo 26 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo Anykščių vikaras Jonas Šinkūnas.

A. Urbonas buvo Lietuvos kariuomenės puskarininkis, vėliau kaip vyriausias sūnus perėmė tėvo ūkį, buvo ir Stakių kaimo (Anykščių r.) seniūnas.

1944 m. vasarą, kartu su broliais slapstydamasis nuo mobilizacijos į sovietinę kariuomenę, jis išėjo partizanauti, subūrė vieną pirmųjų laisvės gynėjų būrių Anykščių valsčiuje ir nuo 1944 m. liepos mėnesio buvo Dragūno būrio vadas. Į šį būrį jis sutelkė pirmuosius Stakių, Pavarių, Šeimyniškėlių, Ilgabrados, Šienraisčio, Paelmio, Vaitutiškių kaimų bei Anykščių miesto partizanus – apie 30–40 kovotojų. Būrys įsirengė slėptuvę Pavarių miške.

1945 m. vasario mėnesį iš Utenos atvykusi NKVD kariuomenės įgula Dragūno būrį išblaškė, nukovė pirmuosius 9 Anykščių krašte žuvusius partizanus.

Žuvo 1945 m. vasario 18 d. Ramuldavos girioje – buvo nušautas kautynėse su NKVD daliniu. Palaikai buvo atvežti į Anykščius ir užkasti žvyrduobėse priešais dabartinę Anykščių Jono Biliūno gimnaziją.