Anykštėnų biografijų žinynas - http://www.anykstenai.lt/asmenys
Jonas KADŽIONIS
2019-03-14

Vardas: Jonas
Pavardė: KADŽIONIS
Kitos pavardės, slapyvardžiai: Bėda
Gimimo data: 1928-01-29
Gimimo vieta: Piktagalio k. (Anykščių r.)

Trumpai:
Laisvės gynėjas, partizanų kuopos vadas, politinis kalinys, visuomenininkas


Tėvai: Aleksas Kadžionis (1876–1941) ir Petronėlė Kalibataitė-Kadžionienė (1890–1977) iš Žvirblėnų – žemdirbiai ūkininkai, šeima turėjo 6 ha žemės ir 4 ha miško. Šeimoje gimė 11 vaikų, augo su penkiais broliais ir penkiomis seserimis. Broliai: Aleksas Kadžionis (1915–?) – kariškis, emigrantas Anglijoje, Karolis Kadžionis (1923–1945) – laisvės gynėjas, žuvęs 1945 m. vasario 9 d. Klaibūnuose, Kazimieras Kadžionis (1927–?) – žemdirbys, tremtinys, maži mirė Petras Kadžionis (1930–1933) ir Antanas Kadžionis (1932–1932), seserys Monika (1912–2004), Kazimiera Kadžionytė (g. 1922 m.), Petronėlė Kadžionytė-Maldžienė (1930–2014) – žemdirbė, tremtinė, Bronė Kadžionytė-? (1930–?) ir Palmyra Kadžionytė-? (g. 1937 m.). Sūnėnas (sesers Kazimieros sūnus) Antanas Kadžionis (1946–1993) – pedagogas, laisvės gynėjas. 

1936–1940 m. mokėsi Pienionių (Anykščių r.) pradžios mokykloje, baigė keturis skyrius. Gyveno ir dirbo šeimos ūkyje.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1948 m. pavasarį ištrėmus tėvus, vengdamas tarnybos sovietinėje kariuomenėje, J. Kadžionis 1948 m. gegužės 25 d. išėjo partizanauti, 1948–1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. Nuo 1949 m. lapkričio pradžios jis liko Butageidžio kuopos vadu, kai tuo metu aktyvi ir ginkluota partizaninė kova šiose apylinkėse nutrūko.

1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda buvo Laisvės rajono kovotojas, išsilaikęs tarp trijų paskutinių šio rajono partizanų, gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose KavarskoDabužiųTraupio apylinkėse.

1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute, partizanavusia nuo 1949 m. gegužės 16 d., suimto partizano Mykolo Janulio-Tautvydo buvo apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (Anykščių r.) ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties. 1954 m. vasario 2 d. jis buvo išgabentas į bausmės atlikimo vietą Rusijoje.

Atsisakęs prašyti malonės ar prisipažinti buvęs suklaidintas, J. Kadžionis kalėjo Rusijoje visą jam skirtą 25 metų bausmės laiką. Iš pradžių 1954–1958 m. jis buvo laikomas Omske, kur dirbo medienos apdirbimo fabrike. 1958–1961 m. jis kalintas Irkutsko srities lageriuose, statė naftos perdirbimo gamyklą Taišete. 1961–1972 m. jis buvo kalinamas 11, 7 ir 17 Mordovijos lageriuose, 1972–1978 m. kalėjo Uralo lageryje Kučino 36 (Permės sr.), dirbo lentpjūvėse.

Atlikęs bausmę ir paleistas iš lagerio, 1978 m. gegužę jis grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas žmoną Pajūryje (Šilalės r.), dirbo Pajūrio bažnyčios valytoju. Sovietinės valdžios persekiojamas, jis kiek laiko slapstėsi, paskui buvo apkaltintas veltėdžiavimu ir 1983 m. vėl ištremtas į Kaliningrado sritį (Rusija), ten dirbo lentpjūvėje, kol 1989 m. išėjo į pensiją.

Lietuvos Atgimimo metais J. Kadžionis gavo teisę grįžti gyventi į Lietuvą ir 1989 m. kovą čia persikėlė. Skaudvilės (Tauragės r.) parapijos klebono Jono Kaunecko, vėliau Panevėžio vyskupo, pakviestas, 1989–1992 m. jis gyveno Adakave (Tauragės r.), paskui persikėlė į tėviškę ir nuo 1992 m. gyveno Bebrūnuose (Anykščių r.), pastaruoju metu – Anykščiuose.

J. Kadžionis 1998 m. balandžio 14 d. buvo pripažintas kariu savanoriu, 1998 m. gegužės 13 d. jam buvo suteiktas leitenanto karinis laipsnis.

Dabar jis yra atkurtosios Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas, rūpinasi partizaninės kovos atminimo įamžinimu.

J. Kadžionis yra vienas iš visuomeninio komiteto "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę" steigėjų (2019 m.).

Jo iniciatyva įrengtas memorialas žuvusiems Traupio apylinkių laisvės gynėjams atminti Klaibūnuose (2002 m.), paženklintos kelios partizanų kovų, žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko apylinkėse. Jis surado savo buvusio pirmojo bunkerio vietą Dabužių miške ir kartu su kitais entuziastais jį 2009 m. vasarą atkūrė, iki šiol naudoja edukaciniams renginiams.

J. Kadžionis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino 3-ojo laipsnio ordinu – Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lietuvos krašto apsaugos sistemos lygmens Generolo Jono Žemaičio medaliu. Jis yra vienas iš septynių Lietuvos partizanų (kartu su Jonu Abukausku, Vytautu Balsiu, Jonu Čeponiu, Bronislovu Juospaičiu, Juozu Jakavoniu ir Juozu Mociumi), kurie apdovanoti Lietuvos Respublikos Seimo skiriama Laisvės premija kaip simboliniai visos Lietuvos partizaninio judėjimo atstovai (2019 m.).

Laisvalaikiu kuria dainas ir eilėraščius, rašo prisiminimus, lanko jaunystės veiklos vietas, dalyvauja patriotiniuose renginiuose, dalydamasis prisiminimais.

Vedė 1949 m., žmona Malvina Gedžiūnaitė-Kadžionienė-Sesutė (1923–1992) – laisvės gynėja, karė savanorė, politinė kalinė ir tremtinė. Liko našlys. Sūnus Antanas Kadžionis (g. 1950 m.) – vairuotojas.