Tėvas Juozas Karvelis.

Pokario metais J. Karvelis išėjo partizanauti, buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės 2-osios LLA Algirdo kuopos Jauniaus būrio partizanas, turėjo Šerno ir Klajūno slapyvardžius.

1948 m. kovo 28 d. žuvus būrio vadui Alfonsui Budreikai-Bukšiui, jis buvo paskirtas Jauniaus būrio vadu ir šias pareigas ėjo iki žūties.

Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje netoli Žliobiškių kaimo (Anykščių r.) kartu su kitais penkiais partizanais, bandydamas išsiveržti iš kariuomenės apsupties. Kartu žuvo partizanai: Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Zuzana Railaitė-Lakštingala, Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas, Jonas Baltakys-Vilkas ir Povilas Pečkus-Žąsinas. Visų palaikai buvo užkasti prie Viešintų miestelio (Anykščių r.) žydų kapinių.

1994 m. J. Karvelio ir kitų kartu žuvusių partizanų palaikai buvo iškasti, identifikuoti ir perlaidoti Viešintų naujosiose kapinėse. Partizanų kapas nuo 2000 m. yra Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro objektas – laidojimo vieta (kodas L1008).

J. Karveliui suteiktas kario savanorio statusas (po mirties, 2012 m.).