Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1920 m.

Tėvai: Simonas Kukta (apie 1872 – 1943) ir Julija Kuktienė (1885–1950) – žemdirbiai pasiturintys ūkininkai, šeima turėjo 36 hektarus žemės. Broliai: Stasys Kukta (1912–?) – emigrantas Kanadoje, Bronius Kukta (1918–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, Henrikas Kukta (1923–1944) – laisvės gynėjas, partizanas, žuvęs kovoje, sesuo Viktorija Kuktaitė (1908–1980) – laisvės gynėja, ryšininkė, tremtinė. Dėdės (tėvo broliai): Juozapas Kukta (1873–1942) – vyskupas, švietėjas ir visuomenininkas, Martynas Kukta (1875–1956) – spaustuvininkas, verslininkas. Pusbroliai: tėvo brolio Adomo sūnus Jonas Krizostomas Kukta (1906–1993) – kunigas, vienuolis jėzuitas, tėvo brolio Mykolo sūnus Tomas Kukta (1900–1989) – kariškis, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys.

Iki 1940 m. P. Kukta tarnavo Lietuvos kariuomenėje.

1944 m. rudenį jis išėjo partizanauti, 1944–1945 m. buvo Lietuvos laisvės armijos 2-ojo rajono būrio vadas.

Nuo 1945 m. rudens iki žūties 1949 m. vasarą P. Kukta buvo Didžiosios Kovos apygardos "B" rinktinės Girininko būrio vadas. 1945 m. spalį jo būriui priklausė 16 partizanų.

1948 m. rugsėjį įkūrus "B" rinktinės 4-ąją kuopą, P. Kukta iki 1949 m. vasaros ėjo ir šios kuopos vado pareigas, 1949 m. sausį kuopai, kurią sudarė Girininko ir Kazimiero Tubio-Žvalgo būriai, priklausė 34 partizanai.

Kurklių šile štabo bunkeryje kartu su Ignu Leščiumi-Šaltekšniu įrengęs pogrindinę spaustuvę, P. Kukta spausdino Didžiosios Kovos apygardos partizanų laikraštį "Tėvynei šaukiant".

Žuvo 1949 m. liepos 12 d. Kurklių šile (Adomavos miške) netoli Užušilių (Anykščių r.) per susirėmimą su saugumiečiais, išdavus ir sunaikinus dvi partizanų slėptuves, kartu su dar šešiais bendražygiais: Anicetu Burneikiu-Aušra, Jonu Juru-Žilviniu, Ignu Leščiumi-Šaltekšniu, Gintautu Nečiūnu-Eiguliu, Antanu Šulskumi-Nemunu ir Eleonora Šulskute-Žibute. Palaikai buvo išniekinti Kurkliuose, paskui užkasti Šilinės miške.

1989 m. gegužės 27 d. palaikai iškilmingai perlaidoti Kurklių naujosiose kapinėse kartu su kitais Kurklių apylinkėse žuvusiais partizanais. 1989 m. spalio mėnesį ant partizanų kapo pastatytas paminklas.

P. Kuktos pavardė iškalta ir Trakinių kaimo kapinėse įrengto monumento žuvusiems laisvės gynėjams memorialinėje lentoje (2006 m.).

Žūties vietoje pastatytas kryžius.

Prisiminimai apie P. Kuktą-Girininką skelbiami jo kovos bendražygio Broniaus Kemeklio-Keršto memuarų leidinyje "Nesipriešinti genocidui negalėjom : eilinio partizano atsiminimai" (2015 m.).