Tėvai: Antanas Paulauskas (1890–1945) iš Šlavėnų ir Cecilija Zabielaitė-Paulauskienė (1894–1983) iš Storių – žemdirbiai valstiečiai, šeima turėjo 2,5 ha žemės. Augo gausioje šeimoje, buvo vyriausias. Broliai ir seserys: Juozapas Paulauskas (1921–1945) – laisvės gynėjas, žuvęs kovoje, Janina Paulauskaitė-Neimanienė (1923–1983) – tremtinė, Julija Paulauskaitė-Češūnienė (1925–2015), Bronislovas Paulauskas (1927–1976) – laisvės gynėjas, tremtinys, Teklė Anelė Paulauskaitė (1929–1931) – mirė vaikystėje, Vladas Paulauskas (1932–1982) – darbininkas, Benedikta Aldona Paulauskaitė-Petrova (1934–2012) ir Marijona Paulauskaitė (1935–1936) – mirė kūdikystėje.

1920 m. vasario 3 d. Anykščių bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Jurgis Kazakevičius.

Tėvams persikėlus, nuo kūdikystės augo Šlavėnuose. Apie 1935 m. tėvams vėl persikėlus dirbti Stepono Kairio giminės ūkį Užunvėžiuose (Anykščių r.), ten praleido jaunystę.

Pokario metais J. Paulauskas išėjo partizanauti. 1945 m. vasarą jis buvo Užunvėžių kaime susikūrusio Lietuvos laisvės armijos Sakalų būrio kovotojas, nuo rudens – Vytauto apygardos Liūto rinktinės Kęstučio kuopos Sakalų būrio vadas.

Sakalų būryje buvo apie 30 kovotojų, kol 1945 m. pabaigoje po kelių susirėmimų su kariuomene jų liko tik pusė ir išsisklaidė. 

J. Paulauskas 1946 m. svetima Navicko pavarde pasitraukė į Žemaitiją.

1963 m. jis buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėti. Kalėjo Permės srityje (Rusija).

1978 m. J. Paulauskas grįžo į Lietuvą, gyveno Žemaitijoje.

Mirė 2005 m.