Tėvai: Vladislovas Butėnas (1906–?) – batsiuvys, vadovas, ir Ona Žibaitė-Butėnienė (1908–?) – namų šeimininkė. Augo trečias vaikas šeimoje. Sesuo Birutė Ona Butėnaitė (g. 1929 m.), brolis Vytautas Butėnas (1934–1934) mirė kūdikystėje.

Vaikystėje sunkiai sirgo, keletą metų gydėsi Aukštosios Panemunės sanatorijoje Kaune, ten baigė tris pradinės mokyklos klases. Vėliau mokėsi Kavarske (Anykščių r.), Kėdainiuose, Radviliškyje. 1956–1961 m. studijavo Šiaulių K. Didžiulio technikume, įgijo zootechniko specialybę.

1960 m. V. Butėnas dirbo Kuršėnų rajono "Raudonosios aušros" kolūkyje zootechniku. 1961–1969 m. jis buvo Lietuvos komjaunimo Radviliškio rajono komiteto instruktorius, antrasis, vėliau pirmasis sekretorius. 1961–1968 m. jis neakivaizdžiai tęsė studijas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo žurnalisto išsilavinimą.

1969–1972 m. jis dirbo Radviliškio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju.

1972–1974 m. V. Butėnas studijavo Maskvoje (Rusija), kur baigė Aukštąją partinę mokyklą prie Sovietų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto.

1974–1988 m. jis dirbo Lietuvos komunistų partijos Centro komitete konsultantu, instruktoriumi, inspektoriumi, skyriaus vedėjo pavaduotoju. 1983–1984 m. V. Butėnas buvo SSRS ambasados Afganistane patarėjas, rezidavęs Kunduzo provincijoje.

1980 m. V. Butėnas Vilniaus universitete parengė ir apsigynė disertaciją apie jaunimo auklėjimą internacionalizmo dvasia, buvo istorijos mokslų kandidatas, 1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

1988–1992 m. V. Butėnas buvo laikraščio "Valstiečių laikraštis" redaktorius. Po leidinio privatizavimo atleistas iš šių pareigų, jis vertėsi privačia žurnalisto praktika, rašė politikos ir tarptautinėmis temomis, publikavo eilėraščius ir satyras.

Nuo Lietuvos Atgimimo pradžios jis palaikė reformistinį Lietuvos komunistų partijos kursą, buvo šios partijos XX suvažiavimo delegatas, paskui – Lietuvos demokratinės darbo partijos narys ir šios partijos I–V suvažiavimų delegatas. 1990 m. jis buvo išrinktas Lietuvos demokratinės darbo partijos Etikos ir ginčų komisijos pirmininku.

1992–1996 m. jis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, išrinktas Šilutės rinkimų apygardoje, Lietuvos demokratinės darbo partijos frakcijos Seime narys. Jis taip pat buvo Valstybės ir teisės komiteto narys, Teisės pakomitečio pirmininkas, Seniūnų sueigos narys. V. Butėnas buvo Seimo darbo grupės narys Visuomenės informavimo įstatymui parengti (1995–1996 m.), Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pavaduotojui A. Valiuliui vadovas (1994–1995 m.).

Po partijų susijungimo nuo 2001 m. iki gyvenimo pabaigos V. Butėnas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus tarybos narys, Žurnalistų grupės pirmininkas.

2002–2007 m.  V. Butėnas buvo Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ryšių su visuomene ir aprūpinimo skyriaus vedėjas, 2007–2008 m. buvo šios tarnybos atstovas ryšiams su visuomene.

V. Butėnas parengė ir išleido knygas: "Cė Ka. Kelias į 88-uosius metus" (2003 m.), "Liepų lietus" (2003 m.). Jis parašė per 2000 publikacijų Lietuvos spaudoje politikos, istorijos klausimais, kelionių apybraižų, satyros ir humoro kūrinių.

Laisvalaikiu dirbdavo sode, skaitydavo knygas ir periodiką, rinko pašto ženklus, keliaudavo.

Žmona Marytė Butėnienė (g. 1943 m.) – tarnautoja. Vaikai: Aušra Butėnaitė-? (g. 1962 m.) – paslaugų darbuotoja, Aidas Butėnas (g. 1971 m.) – vadybininkas.

Mirė 2009 m. gegužės 15 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse (79 sektorius, 9 eilė, 14 kapavietė). Kapą ženklina juodo šlifuoto akmens dekoratyvi dviejų stelų paminklinė kompozicija, kairiojoje iškaltas įrašas "Butėnai", dešiniojoje – "Vladas / 1940–2009 / Marytė / 1943–".