Gimimo data kitų šaltinių duomenimis – 1942 m. lapkričio 8 d.

Tėvai: Antanas Čepė (1914–1969) – žemdirbys, 1947–1957 m. tremtinys Tomsko srityje, ir Bronislava Ramanauskaitė-Čepienė (1921–2013) – žemdirbė, 1947–1954 m. tremtinė Tomsko srityje. Brolis Vytautas Čepė (g. 1925 m.) – laisvės gynėjas, 1947–1954 m. tremtinys Tomsko srityje, statybininkas, seserys Janina Čepytė-Kubilienė (g. 1933 m.) – 1947–1957 m. tremtinė Tomsko srityje, tarnautoja, ir Kazimiera Čepytė-Stašiūnienė (1936–2013) – 1947–1957 m. tremtinė Tomsko srityje, žemdirbė.

1947 m. gruodžio 29 d. su seneliais, tėvais, broliu ir seserimis buvo ištremta į Asino rajoną (Tomsko sritis, Sibiras, Rusija). 1950–1957 m. mokėsi Asino 1-ojoje vidurinėje mokykloje.

1957 m. spalio 25 d. kartu su kitais šeimos nariais paleista iš tremties, 1958 m. pradžioje J. Čepytė grįžo į Lietuvą, gyveno Panevėžyje, 1958 m. mokėsi Panevėžio 3-ojoje vidurinėje mokykloje, 1958–1961 m. baigė Panevėžio 1-ąją vidurinę mokyklą.

1961–1963 m. J. Čepytė dirbo Panevėžio linų kombinato Audimo ceche svėrėja, apskaitininke.

1963–1967 m. ji studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo bibliotekininkės bibliografės išsilavinimą.

1967–1968 m. J. Čepytė dirbo Kauno politechnikos instituto bibliotekoje bibliotekininke, 1969–1970 m. buvo vyriausioji bibliotekininkė. 1970–1974 m. ji buvo Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto dėstytoja, dėstė bibliotekininkystės ir bibliografijos studentams. 

1974–1977 m. J. Čepytė tęsė studijas Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) N. Krupskajos kultūros instituto aspirantūroje. 1978 m. ji apsigynė pedagogikos mokslų kandidatės disertaciją "Bibliografijos ir bibliografinių priemonių klasifikavimo problemos", 1993 m. nostrifikuota socialinių mokslų, edukologijos daktarė.

1977–1979 m. ji toliau dirbo Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto dėstytoja, 1979–1981 m. buvo vyriausioji dėstytoja. 1982–1992 m. J. Čepytė buvo Vilniaus universiteto Kauno Humanitarinio fakulteto Bibliotekininkystės ir bibliografijos katedros vedėja, nuo 1983 m. – docentė, 1992–2001 m. – Kauno humanitarinio fakulteto Informatikos katedros docentė.

2001–2008 m. ji buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto  Knygotyros ir dokumentotyros instituto docentė. Ji dėstė studijų įvado, bibliografijos teorijos, Lietuvių bibliografijos, užsienio bibliografijos, knygotyros heuristikos ir informacijos tvarkymo leidyboje kursus, kol išėjo į pensiją.

J. Čepytės mokslinių tyrimų sritis – bibliografijos teorija ir metodologija, lietuviškos knygos istorija, 1918–1940 m. Lietuvos moterų periodika.

1982 ir 1986 m. ji stažavosi Leningrado valstybiniame N. Krupskajos kultūros institute (dabar – Sankt Peterburgo kultūros ir menų universitetas).

Ji skaitė mokslinius pranešimus konferencijose, paskelbė per 20 mokslo ir mokslo populiarinimo darbų bibliografijos ir bibliografijos priemonių klasifikavimo, spaudos istorijos klausimais.

J. Čepytė išleido metodikos ir mokymo priemones: "Bibliografijos priemonių klasifikavimas" (1983 m.), "Bendroji užsienio bibliografija" (1985 m.), "Bibliotekotyros ir bibliografijos mokslo objektas bei dalykas" (su Alvydu Samėnu, 1988 m.), knygą "Periodika moterims Lietuvoje 1918–1940 metais" (su Živile Garniene, 1997 m.).

Su kitais autoriais ji parengė ir išleido bibliografijos rodykles: "Tarybų Lietuvos aukštosios mokyklos" (1971 m.), "Lietuvos architektūra, 1581–1970" (1974 m.).

J. Čepytė taip pat dirbo įvairių leidinių redakcinėse kolegijose: "Bibliotekininkystės ir bibliografijos terminų žodynas: sąs. 3: Bibliografija" (1994 m.), Vilniaus universiteto mokslo darbų rinkinys "Knygotyra" (1983–1996 m.) ir kitose.

Laisvalaikiu skaito, poilsiauja gamtoje arba keliauja.

2002 m. V. Černiauskaitė sudarė ir išleido bibliografinę rodyklę "Julija Čepytė : 1967–2002 m. darbai".